Kiekvieno žmogaus viduje skamba muzika. Senovėje manyta, kad ji gimė kartu su pasauliu.

Dar nuo neatmetamų laikų mokslas kaupė žinias apie tai, kaip muzika veikia žmogų. Buvo suvokta, kad ji daro įtaką ne tik psichikai, tačiau ir visoms organizmo sisitemoms, dvasinei žmogaus esybei...

Bet kokios muzikos žmogus klausosi širdimi. Jeigu jis sėdi salėje ir ta simfonija, kurią jis girdi, randa atgarsį širdyje, žiūrovas patiria pasitenkinimą, netgi laimę.

Kodėl tikri muzikos gurmanai renkasi klasiką – Mocarto, Bethoveno, Vivaldžio kūrybą? Klasikinė muzika jėga nesibrauna, ji tiesiog yra šalia. Jeigu norite ją priimti – puiku, jeigu ne – ji netrukdys. Ji nėra agresyvi ar padrika. Klasikinės melodijos yra priimtinos mūsų organizmui.

Mokslininkai jau seniai ištyrė musikos garsų temą. Pasirodo, tam tikrų tonų garsai sukelia žmogui adekvačias būsenas – melancholiją, judrumą, ramybę, įtampą, džiaugsmą, liūdesį... Kodėl? Bet kuris garsas – tai vibrazija. Kiekvienas organas, kiekviena ląstelė taip pat vibruoja, beje, skirtingu dažniu. Kai muzikinio kūrinio ir organizmo vibracijų dažniai sutampa, organizmas rezonuoja, kitaip tariant – atsiliepia į muzikos kūrinį. Muzika tarytum suteikia mums energijos, kūnas jaučia komfortą, mes jaučiamės patenkinti.

Rezonansas

Būtent ši žmogaus organizmo ir visų jo dalių – organų, ląstelių – ypatybė leidžia medicinai naudoti muziką gydymo tikslais, siekiant atkurti pažeistas organų funkcijas. Ištyrinėta ir įrodyta, kad ji iš tiesų po sunkių ligų padeda organizmui pasveikti greičiau.

Jeigu sužadintume kamertoną ir šalia pastatyutume kitą tokį pat kamertoną, kurio dažnis toks pat, kaip ir pirmojo, jis pradės skambėti. Lygiai taip pat vyksta ir su žmogumi, gyvūnu arba augalu. Garsas – tai nuo 16 iki 20000 hercų bangos, veikiančios žmogaus klausos aparatą, organus ir DNR. Štai ką reikėtų žinoti: galvos rezonansinis dažnis – 20–30 hercų, skrandžio – 2–3, inkstų – 6–8.

Šis nutikimas nutiko tada, kai Jungtinėse Valstijose buvo bandomi lėktuvai, kurių neaptiktų radarai („Stealth“). Žinoma, bandymai buvo slapti, tačiau apie juos kai kas vis dėlto žinojo. Esmė ta, kad nedidelio miestelio, esančio šalia slaptos aviabazės, namų šeimininkės skalbdamos emaliuotuose dubenyse galvoje girdėdavo lakūnų pokalbius su aviabaze. Kodėl? Dubenys savo forma ir kai kuriais kitais parametrais priminė antenas, o iš radijo stočių išeinančios „slaptos“ bangos buvo įvertintos kaip „nestandartinės“ ir sutapo su vienu iš rezonansinių organizmo dažnių.

Muzikos gebėjimas veikti žmogaus psichiką glūdi akustikos mechanizme. Žmonių polinkis į hipertoniją, stenokardiją, skrandžio opas ir kitas ligas paaiškinamas charakterio ypatybėmis. Stebėjimai parodė, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, hipertonija – tai negalavimai, kurie būdingiausi ūmiems, „kieto charakterio“ žmonėms, tiems, kurie yra nepakantūs sau ir aplinkiniams. Jeigu žmogų kamuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas savimi, daugeliu atvejų gali pasireikšti širdies aritmija, bronchinė astma. Norint išgydyti ligas arba užkirsti joms kelią, reikia suprasti paciento charakterį, požiūrį į gyvenimą. Kad ir kaip keistai tai nuskambėtų, muzika gali padėti netgi kurtiesiems (ji veiks per odą).


Ritmas

Kaip įsitikinę kai kurie mokslininkai, pagrindinis muzikos komponentas yra ritmas. Manoma, kad būtent jame glūdi gydomosios ypatybės. Gamtoje viskas paklūsta ritmams, ir mūsų organizmas – ne išimtis. Kiekvienas organas turi savų charakteristikų, ir jo vibracija sutampa su tam tikrų garsų ir instrumentų kuriamu ritmu. Pavyzdžiui, fortepijono garsai koreguoja inkstų veiklą, harmonizuoja psichiką, gerina skydliaukės darbą. Vargonai koreguoja smegenų ir stuburo veiklą. Būgnai gydo kepenis, atkuria širdies ritmą, normalizuoja kraujotakos sistemos darbą, o fleita teigiamai veikia kraujotaką, plaučius ir bronchus.

Mokslininkai mano, kad smegenys spinduliuoja elektromagnetines bangas. Jų dažnis priklauso nuo smegenyse esančių aktyvių neuronų skaičiaus. Tai reiškia, kad smegenų funkcionavimas gali keistis, jeigu jas veikia išorinės sistemos, verčiančios smegenis rezonuoti. Tai nustatyti padeda speciali įranga.

Muzikos terapija senovėje

Dar prieš Kristų gydytojai, filosofai, mokslininkai ir įvairių filosofijos mokyklų atstovai naudojo muziką kaip instrumentą, padedantį atkurti psichinę būklę ir gydyti organizmą. Taip buvo senovės Egipte, Romoje ir Graikijoje, Kinijoje, Indijoje ir kitose šalyse. Jau tada žmonės suprato, kad rami tyli melodija žmogų ramina, padeda atkurti vidinę pusiausvyrą, stiprina organus. Be to, pastebėta, kad muzija formuoja moralią ir dvasingą asmenybę.

Biblijoje minima, kad pranašas Dovydas citros muzika ir dainavimu padėdavo karaliui Sauliui atsikratyti depresijos, Asklepijus muzika ir dainavimu gydė ligonius. Pitagoras aiškino ją kaip tikslųjį mokslą, Avicena ją gydymui pasitelkdavo taip pat, kaip ir žoleles, kitas priemones, dietas.

Senovės mokslininki tikėjo, kad muzika atkuria harmoniją su Visata, harmoniją organizme, gali pakeisti depresinę būklę į optimistišką.

Vivaldžio muzika

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai, skirti nustatyti muzikos ritmo poveikį organizmui, parodė, kad ji tikrai pasižymi atkuriamuoju poveikiu. Ji veikia gyvo organizmo giluminius procesus – ir tas pasakytina ne tik apie žmones, bet taip pat ir apie augalus, gyvūnus. Ne kartą buvo atliekamas toks eksperimentas: kai oranžerijoje leisdavo klasikinės muzikos įrašus, augalai augdavo greičiau ir mažiau sirgo. Panašūs eksperimentai daryti ir su pelėmis bei kitais gyvūnais. Muzika gerina gyvo organizmo imunines funkcijas, normalizuoja būklę. Tačiau didžiausią poveikį ji vis dėlto daro mums – mes jos klausomės ir ausimis, ir širdimi, ir kiekviena kūno ląstele.

Kartą Vokietijos mokslininkai iš Getingeno universiteto atliko eksperimentą: jie ištyrė, kaip miego kokybę lemia medikamentiniai vaistai ir lopšinės. Melodijos pasirodė daug efektyvesnės už medicininius preparatus. Grupė, kuri nevartojo jokių vaistų, o tik klausėsi muzikos, miegojo kiečiau. Miegas buvo gilus. Kada žmogus užmiega nuo ramios melodijos, jis visą naktį sapnuoja gerus sapnus.

Širdies ritmas paprastai būna maždaug 68–72 tvinksniai per minutę. Klausantis Bacho, Vivaldžio, pulsas sulėtėja iki 60. Mūsų organizmas, perėmęs muzikos ritmiką, nevalingai atsipalaiduoja, ir mes galime ilsėtis.