Pabėgęs nuo ligų gydytojas stebina kolegas

Kupiškio rajone gyvenantis ilgametis gydytojas Aleksandras Vaitoška – tikra vaikštanti enciklopedija, mielai besidalijantis patirtimi apie sveiką gyvenimo būdą, įvairias sveikatinimo priemones ir procedūras. Jaunatviškas ir energingas vyriškis nustebina pasakęs, kad jam netrukus sueis 72-eji.

Sveikata sušlubavo

Kupiškio rajone gyvenantis A. Vaitoška – trečios kartos gydytojas. Senelis iš motinos pusės per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo carinės Rusijos kariuomenėje felčeriu. A. Vaitoškos tėvas – vidaus ligų gydytojas, ginekologas bei chirurgas. Sekdamas tėčio ir senelio pėdomis, A. Vaitoška baigė tuometį Kauno medicinos institutą, tapo chirurgu ir vidaus ligų gydytoju.

Likimo ironija – visą gyvenimą besirūpindamas kitų žmonių gydymu, kiek mažiau nei prieš dešimtmetį A. Vaitoška pats tapo visišku ligoniu. „Nebegalėjau per kambarį pereiti – pavargdavau. Visas kūnas buvo užtirpęs, nuolat kosėjau, skaudėjo sąnarius, mušdavo šaltas prakaitas, nors ir 30 laipsnių karščio kieme būdavo. Negana to, kardiologai nustatė, kad pažeisti širdies vožtuvai, girdimi baisūs širdies ūžesiai“, – prisimena kolegų gydytojų verdiktą kupiškėnas.

Ėmęs ieškoti informacijos apie savo negalavimus, A. Vaitoška pradėjo įtarti, kad jo organizmas gali būti užsikrėtęs pelėsiu, t.y. jis serga sistemine mikoze. „Pelėsis – klastingas. Stipraus, sveiko organizmo jis neįveikia, tačiau nusilpus imunitetui, aktyviai atakuoja. Sąnarių skausmai, širdies pažeidimai – tai pelėsio sukeltos komplikacijos“, – įsitikinęs kupiškietis. Jis pripažįsta, kad prieš užklumpant šioms ligoms, iš tiesų buvo nusilpęs, be to, turėjo didelių išgyvenimų, nes patyrė artimų žmonių netekčių.

Vis labiau įsitikinęs, kad kenčia nuo sisteminės mikozės, A. Vaitoška pradėjo gerti stiprius priešgrybelinius vaistus. Savijauta ėmė gerėti, vaistai ėmė naikinti grybelį, tačiau kenkė kepenims, inkstams.

Vietoj vaistų – jonizuotas vanduo

Pasak A. Vaitoškos, tuo metu jam į rankas pateko Telesforo Laucevičiaus knyga „Jonizuotas vanduo. Gyvenimas be ligų“. Supratęs, kad kovoti su organizmą nuodijančiu pelėsiu jam galbūt gali padėti jonizuotas vanduo, kupiškėnas iškart nusipirko vandens jonizatorių. Tai aparatas, kuriame elektrolizės metu specialiame inde pagaminamas šarminis ir rūgštinis vanduo.

„Lietuvoje dar neretai skeptiškai žiūrima į jonizuotą vandenį, bet užsienyje jis labai vertinamas. Teigiamą jonizuoto vandens poveikį sveikatai yra pripažinę Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Japonijos mokslininkai. Pastarosiose šalyse yra net klinikų, gydančių vien jonizuotu vandeniu,“ – pasakojo kupiškėnas.

Šarminį vandenį geria kasdien

Šarminis vanduo – kasdieninis A. Vaitoškos gėrimas. Jį vyriškis kasdien ne tik gryną geria, tačiau ir naudoja virdamas sriubą ar plikydamas arbatą.

Pasak A. Vaitoškos, didžiulis šarminio vandens privalumas – perpus mažesnis paviršiaus įtampos koeficientas, nei paprasto geriamojo vandens. Dėl to jonizuotas šarminis vanduo yra žymiai skvarbesnis, jis patenka į kiekvieną ląstelę ir aprūpina ją deguonimi. Pasak A. Vaitoškos, šarminį vandenį galima būtų pavadinti jaunystės eliksyru, nes jis pasižymi labai stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, neutralizuoja laisvuosius radikalus, t.y. stabdo senėjimo procesą.

Gerti šarminį vandenį rekomenduojama Alzhaimerio, Parkinsono ligų, senatvinių demensijų profilaktikai – literatūroje rašoma, kad šių ligų vystymasis tuomet sulėtėja kelis kartus.

Pasak A. Vaitoškos, šarminiu vandeniu turėtų susidomėti ir sportuojantys žmonės. Jį geriant, neutralizuojama pieno rūgštis (išnyksta deginantis raumenų skausmas po didelių fizinių krūvių), organizmas aprūpinamas deguonimi, energija. Šį poveikį medikas sako pajutęs ir pats – dabar jis po vandeniu gali išbūti nekvėpavęs žymiai ilgiau, nei jaunystėje – beveik pustrečios minutės. Be to, dingo mieguistumas, pavyksta geriau sukaupti dėmesį, pagerėjo atmintis.

„Geriant šarminį vandenį, smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, išplaunami toksinai“, – taip teigiamus savijautos pokyčius paaiškina kupiškėnas.

Pritaikymo galimybės – didelės

Pasak A. Vaitoškos, žinodami, jonizuoto vandens panaudojimo galimybes, žmonės galėtų būti žymiai sveikesni.

Kupiškėnas pastebėjo, kad negyvuoju vandeniu skalaujant skaudančią gerklę, sumažėja skausmas, o įsipurškus į nosį – sparčiau atsikratoma slogos. Rūgštinis vanduo gali būti puikus pagalbininkas esant psoriazei (žvynelinei), nagų ir odos grybeliui. Rūgštinio vandens kompresus A. Vaitoška pataria dėti esant praguloms, juo galima dezinfekuoti sunkiai gyjančias žaizdeles, trofines opas.

Gydytojas negyvuoju vandeniu rekomenduoja grįžus namo praplauti nosį, gerklę, nusiplauti rankas – tai puiki profilaktikos priemonė prieš gripą.

Rūgštinis (negyvasis) vanduo A. Vaitoškai pravertė ir sprendžiant jį kamuojančias akių problemas. „Man nustatytas virusinis akies ragenos uždegimas. Vaistų jam išgydyti nėra, vis būna paūmėjimai. Tai ėmiau ant akių dėti negyvo vandens kompresus – paaiškėjo, kad jie padeda“, – pasidalino patirtimi ilgametis medikas.

A.Vaitoška pabrėžia, kad nuolat gerti rūgštinio vandens negalima, tačiau jis puikiai tinka išviršiniam naudojimui.

Stebina kurso draugus

Kiekvieną kartą, išgirdęs apie insulto pakirstus žmones, A. Vaitoška apgailestauja, kad buvo praleista proga jo išvengti. „Didžioji dalis insultų įvyksta dėl užsikimšusių kraujagyslių. Geriant šarminį vandenį, eritrocitai nesulimpa, todėl kraujagyslės neužsikemša. Tuo tarpu vaistai nuo kraujospūdžio tik praplečia didžiąsias kraujagysles, tačiau jos ir toliau kemšasi“, – įsitikinęs medikas.

Pasak A. Vaitoškos – norint būti sveikam ir gerai jaustis, reikia iš pagrindų keisti savo mąstyseną ir gyvenimo būdą. Per pastaruosius kelerius metus jis perskaitė kalnus literatūros apie sveiką gyvenseną, netradicinę mediciną. Ne tik perskaitė, tačiau ir žinias pritaikė praktiškai.

„Švarios mintys, sveika mityba ir jonizuotas vanduo“ – tai pagrindinė gydytojo taisyklė, kurios jis laikosi jau kelerius pastaruosius metus.

Pasak A. Vaitoškos, per tą laiką jo sveikata pasikeitė neatpažįstamai. „Kai nuvažiuoju į susitikimą su savo kurso draugais, jie vis stebisi mano sveikata, energija. Aš ir pats, lygindamas dabartinę savijautą su ankstesne, suprantu, kad savo biologinį laikrodį pasukau atgal“, – sako ilgametis gydytojas.

Abejonių skeptikams nebelieka, kai kupiškėnas parodo savo asmens pasą, kuriame – kelerių metų senumo nuotrauka. Joje matomas ligotos išvaizdos vyriškis visai nepanašus į energingą ir jaunatvišką A. Vaitošką.