Saldus gyvenimas ir bitės

„My honey“, arba „mano meduti“ – vienas iš populiariausių angliškų komplimentų. Tikriausiai ne be reikalo: dar prieš tai, kai pradėtas gaminti cukrus ir daugybę jo turintys saldumynai, teko naudoti medų – skanų ir naudingą produktą.

Visų pirma – medus yra puiki priemonė, padedanti sustiprinti imunitetą. Žmogus, kuris kasdien suvalgo po penkis valgomuosius šaukštus medaus (tik jokiais būdais negalima medaus tirpinti karštoje arbatoje – taip jis praranda didžiąją dalį savo gydomųjų savybių), gali ilgam laikui pamiršti slogą, gerklės skausmą ir kitus panašius peršalimo simptomus. Negalima nepaminėti ir to, kad medus iš anksto atlieka dar ir antibiotikų vaidmenį. Bitės gamina savotišką konservantą, kuris naikina kenksmingas bakterijas. Be to, medus taip pat veikia ir kaip skausmą malšinanti priemonė – jeigu peršalimas „griebė už gerklės“, arbatinis šaukštelis šio naudingo produkto, lėtai tirpstantis burnoje, pašalins skausmus ir nuramins. Toks pat kiekis, užgertas šiltu pienu arba nelabai stipria arbata padeda greičiau užmigti.

Geriausia medų pirkti pas patikrintus ir patikimus asmenis, tiesiai iš tiekėjo, bet tik ne iš gatvės prekeivių, kuriems negalėsite pareikšti jokių pretenzijų, jeigu medus pasirodys beesąs nekokybiškas. Taip pat būtina pastebėti, kad skirtingose vietose auga ir skirtinga augmenija, tad niekada nebus taip, kad bitės suneš medų tik iš vienos rūšies augalų. Medus iš skirtingų vietų skirsis skoniu, spalva ir kvapu, sąlyginai jį galima skirstyti pagal žiedadulkių kiekį arba rinkimo laiką.

Propolį, arba bičių klijus, sudaro vaškas, augalinės dervos ir eteriniai aliejai. Jis pasižymi antibakteriniu poveikiu. Propoliu tepamos žaizdos, gydomos nuospaudos, egzema ir kai kurios kitos odos ligos.

Bičių pienelis – bičių darbininkių priešakinių žandų ir ryklės liaukų sekretas. Jo pagaminama itin mažai, tačiau brangus jis ir dėl kitų priežasčių. Tai vienas iš vertingiausių bičių produktų. Jame yra 40–58 % baltymų, 5–18 % riebalų, apie 26 % cukraus, mineralinių druskų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Bičių pienelis yra efektyvesnis už medų kelis kartus, be to, puikiai tonizuoja ir grąžina prarastas jėgas.


Bičių duonelė – tai žiedadulkių gumulėliai, kuriuos bitės sudeda į korio akeles, sumaišo su maža dalimi medaus ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius akelės, likusią dalį jos užpila medumi ir akelę užlipdo vašku. Veikiant tam tikriems fermentams, skyla baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Taip paruoštos žiedadulkės jau vadinamos bičių duonele. Nuo žiedadulkių ji skiriasi dar ir tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Pieno rūgštis bičių duonelę konservuoja ir neleidžia jai fermentuotis bei gesti. Joje yra iki 40 % baltymų, iki 70 % cukrų, riebalų, mineralinių druskų, vitaminų, fermentų ir hormonų. Maži bičių duonelės rutuliukai pasižymi aštriu kvapu. Jeigu duonelę vartosite tuščiu skrandžiu, likus pusvalandžiui iki valgio, po arbatinį šaukštelį – peršalimas ir netgi depresija apeis jus dideliu lanku.

Medaus dieta labai naudinga sportininkams – bičių produktai tonizuoja, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį, gerina reakciją. Gaila tik, kad medus prieš alergiją yra bejėgis, be to, toli gražu ne kiekvienam saugu jį vartoti – tenka būti labai atsargiems.

Medus labai mėgstamas kaip kosmetinė priemonė, ir ne be reikalo – juk jame yra daugiau negu 30 įvairių mikroelementų, jis veikia kaip antioksidantas, gerina odos būklę... Šiltas medus gali būti naudojamas kaip kaukė (patartina ją daryti nušveitus veido odą, kad poveikis būtų geresnis) ir šiltiems įvyniojimams, kaip kad daroma kai kuriuose grožio salonuose.

Atskirai reikėtų užsiminti ir apie apynių midų. Tai saldus, lengvas ir kvapus gėrimas iš šaltinio vandens, natūralaus medaus su melasos priemaišomis, prieskoniais ir žolelėmis. Jis pakelia nuotaiką, kovinę dvasią, humoro jausmą, skatina linksmintis – šokti ir dainuoti. Tiesa, poveikis netrunka labai ilgai – viso labo nuo trisdešimties minučių iki kelių valandų. Tačiau nėra praktiškai jokių neigiamų pasekmių.

Per daug bičių

Daugiau kaip 100 bičių įgėlimas vienu kartu – tai dozė, mirtinai pavojinga žmogui. Nors kartkarčiais ir pasitaiko spaudoje pamatyti vieną kitą žinutę apie nelaimėlius, kuriems teko iškęsti 1000 ir daugiau įgėlimų, tai tėra pavienės išimtys iš taisyklės. Pabrėžti reikėtų ir tai, kad rekordai praktiškai visada priklauso pagyvenusiems ir patyrusiems asmenims, užsiimantiems bitininkyste, žmonėms, kurių organizmas per visus tuos metus įgijo imunitetą.