Ką daro žmogus, kai staiga pasijunta blogai? Tikriausiai nepameluosime pasakę, kad greitai įvertina situaciją ir puola gerti vaistų arba bando kokiais kitais išoriniais metodais paveikti savo organizmą. Tai paprastai baigiasi tuo, kad jis net nesusimąsto, jog savo viduje turi pakankamai jėgų pats įveikti ligą, ir jokia pagalba jam nereikalinga. Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau prabyla apie tai, kad žmogaus viduje veikia tam tikras mechanizmas, kuris padeda atsispirti ligoms ir netgi pristabdyti senėjimo procesus. Šį mechanizmą galima atrasti pasitelkus į pagalbą meditaciją.

Ne vieną tūkstantį metų skaičiuojanti meditacijos praktika kilo iš Rytų – vienuoliai ir atsiskyrėliai ją naudojo kaip priemonę, padedančią pasiekti kūno ir suvokimo tobulumą, sustiprinti organizmą. Vis dėlto šiuolaikiniam žmogui kartais būna sunku įvertinti meditacijos privalumus ir naudą.

Nežiūrint į tai, kad meditacija tiesiogiai susijusi su psichiniu poveikiu, jos panaudojimo galimybės vien dvasiniu žmogaus pasauliu neapsiriboja. Jos poveikis atsispindi ir kituose lygmenyse (pavyzdžiui, pastebėta, kad pakinta organizmo biocheminiai ir fiziologiniai rodikliai). Tai gali būti universali priemonė, padedanti išsaugoti gerą sveikatą ir užtikrinanti ilgaamžiškumą.

Meditacijos nauda įrodyta jau ne kartą ir ne du. Šiandieniniai tyrimai tik patvirtina, kad šis metodas daro teigiamą poveikį visam žmogaus organizmui. Štai kelios svarios priežastys, kodėl reikėtų pradėti praktikuoti meditaciją.

Meditacija padeda kontroliuoti skausmą

Visai tikėtina, kad mes vis dar iki galo nesuvokiame, kas iš tiesų yra skausmas. Iš esmės jis visada būna subjektyvus, todėl kiekvienas žmogus toleruoja jį skirtingai. Yra netgi terminas „skausmo slenkstis“, arba „skausmo toleravimo riba“. Filosofijos daktaras Fadelis Zeidanas mano, kad kasdienis meditacijos praktikavimas turi galingą nuskausminamąjį efektą.

Kaip įsitikino visa Fadelio Zeidano iš Baptistų medicinos centro vadovaujama mokslininkų grupė (tyrimų rezultatai publikuoti žurnale „Neuroscience“), meditacija nuskausmina daug geriau, negu morfijus ir kiti silpnesni analgetikai. Buvo pastebėta, kad kasdien praktikuojant meditaciją, 40 % sumažėja skausmo intensyvumas ir 57 % – skausminis diskomfortas, tuo tarpu nuskausminamieji vaistai intensyvius skausmus sumažindavo tik 25 %.


Tyrimo metu grupė savanorių, sudaryta iš niekada gyvenime nebandžiusių medituoti žmonių, buvo išmokyta meditacijos technikos, pagrįstos dėmesio koncentracija. Jos metu mokomasi sekti savo kvėpavimą ir paleisti dėmesį atitraukiančias mintis ir emocijas. Mokslininkai stebėjo smegenų aktyvumą, pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją ir prietaisą, sukeliantį vietinį skausmą. Šis įtaisas sušidydavo odos plotą iki 50 laipsnių, o tai keldavo bandomiesiems skausmą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad po meditacijos skausminiai pojūčiai sumažėdavo nuo 11 iki 93 %. Jie stebėjo stiprų smegenų aktyvumo sumažėjimą pirminėje somatosensorinėje žievėje, kuri vaidina lemiamą vaidmenį formuojant atsakymą į skausminę stimuliaciją.

Smegenų struktūros pokyčiai

Meditacjos praktikavimas gali iš esmės pakeisti smegenų struktūrą. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto išsiaiškino, kad kai kuriose žmonių, kurie medituoja, galvos smegenų srityse, pilkosios smegenų medžiagos yra daugiau, negu tų žmonių, kurie nepraktikuoja meditacijos. Tai ypač aktualu norintiems išvengti su amžiumi susijusių smegenų pokyčių – juk gerai žinoma, kad aktyviosios smegenų medžiagos kiekis bėgant laikui tik mažėja.

Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad meditacija padeda formuoti glaudžius ryšius tarp smegenų dalių ir lėtina degeneraciją. Mokslininkai įvertino medituojančių žmonių smegenis pasitelkę difuzinį tenzorių vaizdavimą (DTI). Pasirodo, meditacija skatina nervinio tinklo ir sąsajų, jungiančių kaktos, smilkinių, pakaušio ir kitas sritis, formavimąsi. Visos tos jungtys ir sąsajos atlieka svarbų jungiklio vaidmenį, paskirstydami signalus į atskiras smegenų struktūras.

Neurofiziologai taip pat pastebi teigiamus mikroskopinius pokyčius nervų ląstelėse. Be to, kuo daugiau praktikos, tuo akivaizdesni  šie pokyčiai. Jeilio universiteto mokslininkai padarė magnetinio rezonanso tomografiją dviems medituojančių žmonių grupėms – patyrusiems ir pradedantiesiems. Jie išsiaiškino, kad patyrusiųjų žmonių smegenų aktyvumas dalyse, atsakingose už atminties praradimą, nerimą, dėmesio deficitą, hiperaktyvumą ir beta amiloidų plokštelių sergant Alzheimerio liga kaupimąsi, sumažėja daug labiau, nei tų, kurie dar tik pradeda mokytis. Intensyvumas sumažėja nepriklausomai nuo praktikuojamų meditacijos metodų.

Medituojant reikia stengtis nusiraminti, vengti įkyrių ir chaotiškų minčių. Įdomu tai, kad tokios klydinėjančios sąmonės apraiškos itin būdingos sergantiems autizmu ir šizofrenija.