Kaip valdyti stresą, pasitelkiant gamtos dovanas – augalus

Kaip valdyti stresą, pasitelkiant gamtos dovanas – augalus

Gyvename inovacijų ir technologijų laikais, tačiau būtent tai verčia skubėti ir dažnai pamiršti save. Naujas darbas, gyvenamosios vietos pakeitimas, egzaminas ar tiesiog įtampa darbe – visa tai sukelia stresą, kuris gali ne juokais sutrikdyti mūsų kasdienybę. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, su Švenčionių vaistažolių fabriko direktoriumi, psichoterapeutu Elmantu Pocevičiumi, apie tai, kaip valdyti stresą, pasitelkiant gamtos dovanas – augalus.

 

Elmantai, greičiausiai prieš pradedant kovoti su stresu, reikėtų suprasti, kas tai per reiškinys. Papasakokite šiek tiek, kaip jis mus veikia?

 

Pirmiausia turėtume atskirti, kad yra dviejų rūšių stresas. Vienas jų – trumpalaikis. Tai apsauginė fiziologinė, hormoninė, psichologinė organizmo reakcija į visus išorinius dirgiklius. Trumpalaikis stresas visada yra jaučiamas ir tai nėra blogas dalykas. Ši streso rūšis padeda organizmui prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tačiau jeigu tas dirgiklis, kuris sukelia stresą, veikia mus ilgą laiką, atsiranda lėtinis stresas, prie kurio mes linkę prisitaikyti. Kol mūsų organizmas yra jaunas ir stiprus, jis labai nesunkiai prisitaiko ir galime net nejusti, jog esame veikiami streso. Deja, bet organizmo jėgos nėra begalinės ir po kiek laiko poveikis išryškėja.

 

Kabant apie nervų sistemą, tikrai dažnai girdime, apie natūralias priemones, tokias, kaip įvairios žolelės, arbatos ir panašiai. Ar iš tiesų augalai ir fitoterapija gali padėti?

 

Šiuolaikinė medicina yra nusitaikiusi į ligos simptomus ir jų mažinimą. Ir šį rezultatą mes visada norime gauti greitai ir efektyviai. Norime greitai sumažinti galvos skausmą, išgydyti nemigą ar net įveikti depresiją. Tačiau klausimai, dėl kokios priežasties visa tai kyla, yra retai sprendžiami.

 

Fitoterapija irgi yra šiuolaikinės medicinos sritis, tačiau augaluose, kurie yra naudojami, niekada nerasime vienos cheminės medžiagos. Augalas yra natūraliai gamtos sukurtas cheminių medžiagų kompleksas, todėl nėra augalo, kuris veiktų tik vieną simptomą. Kadangi tai yra natūralus medžiagų mišinys, naudodami augalus, mes negausime tiek pašalinio poveikio, kiek gauname iš vaistų. Tai nėra didelė dozė vienos tam tikros medžiagos, todėl organizmas daug geriau reaguoja. Bet ir efektas, kurio norime, atsiranda po daug ilgesnio laiko. Tad jeigu norime, kad skausmas sumažėtų dabar, tokiu atveju pagalbos reikia ieškoti tradicinėje medicinoje. Pats geriausias sprendimas yra derinti abi medicinos rūšis – tradicinę ir fitoterapijos. Tokiu būdu gausime mažiau pašalinių reakcijų ir greitą efektą, kurio tikimės.

 

Kuo yra ypatingas gydymas arbatomis?

 

Arbata be savo veikliųjų medžiagų turi ir teigiamą psichologinį poveikį. Arbatos vartojimas, pats paruošimas, veikia raminančiai. Aš nekalbu apie tradicinę žalios ar japoniškos arbatos ceremoniją. Kalbu apie lietuviškos arbatos vartojimą. Tai ne kapsulė, kurią prarijau ir nubėgau toliau. Arbatos gėrimui turime pasiruošti – ją reikia užpilti, tuomet palaukti. Negalime pulti ir išgerti. Visas procesas padeda ne tik dėl esamų veikliųjų medžiagų, bet ir dėl teigiamos emocijos pasikrovimo. Dar be kita ko, organizmas gauna šilto vandens, kas irgi yra be galo naudinga.

 

Ar arbatą reikia gerti tuomet, kai atsiranda simptomai, ar galime ją vartoti ir profilaktiškai?

 

Kaip ir kalbėjome, pavojus tikrai yra ne trumpalaikiame strese, o lėtiniame. Prie ilgalaikio streso organizmas prisitaiko, mes prie jo priprantame, nežiūrint, kas vyksta mūsų viduje. Kadangi tas procesas, kol mūsų organizmas išsenka ir pasimato tikrasis lėtinio streso poveikis, užtrunka, profilaktika yra būtina. Nereikia laukti, kol pradės drebėti rankos ar atsiras kitokios komplikacijos. Turime užbėgti įvykiams už akių ir padėti organizmui kovoti.

 

O ar nervų sistemą reikia stiprinti? Gal ją kažkaip galima treniruoti?

 

Aš manau, kad nervų sistemos stiprinti nereikėtų, ją reikia balansuoti. Ryte turėtume atsibusti žvalūs ir energingi. Vakare turime būti tokie, kad greitai užmigtume ir naktį nebeatsibustume. Taigi, tam reikalingas balansas, kaip ir visame mūsų gyvenime.

 

Kokias vaistažoles rekomenduotumėte miego kokybei? Ką reikėtų vartoti, norint sumažinti streso poveikį?

 

Kalbant apie miego kokybę, viena populiariausių vaistažolių Lietuvoje, žinoma, yra valerijonas. Be valerijono turime ir kitų augalų – levandą, pasiflorą bei kanapes. Šios vaistažolės gerina miego kokybę. Jeigu norime kažko, kas turėtų poveikį stresui, labiau tiktų tokios vaistažolės, kaip melisa. Jos turi raminantį poveikį.

 

O ką reikėtų žinoti, norint paruošti kokybišką, bei veiksmingą arbatą? Kaip dažnai ją reikėtų vartoti?

 

Jeigu arbatą geriame ne todėl, kad mums tai skanu, o todėl, kad norime poveikio, tai pirmiausia turime paskaityti vartojimo būdą ant arbatos pakelio. Visi skubame, visi esame pratę viską daryti greitai. Todėl ir arbatos gėrimas dažnai būna skubotas: užpyliau, palaukiau tris minutes, spalva pasikeitė – jau geriu. Jei mes norime, poveikio organizmui ir sveikatai, arbatą turėtume ruošti ne mažiau, kaip 10 minučių. Duokime laiko, kol tos veikliosios medžiagos iš vaistažolių pateks į mūsų vandenį.

 

Laida „Sveikata.lt“ sugrįžta į naująjį TV3 sezoną! Susitikime kiekvieną šeštadienį nauju laiku - 9 val. 30 min.!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas