Nors informacija apie rūkymo sukeliamas ligas yra žinoma, kasmet ši priklausomybė nusineša apie šešis milijonus gyvybių. Laidos „Sveikata.lt“ komanda aiškinasi, kokią žalą mūsų organizmui daro nikotinas ir kuo skiriasi paprastos cigaretės nuo elektroninių.

Rūkymas yra vienas populiariausių žalingų įpročių visame pasaulyje ir nors apie rūkymo daromą žalą mūsų organizmui yra žinoma, milijonai žmonių kasdien naudoja įvairius tabako gaminius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian sako, kad šiandien ne mažiau populiarūs tampa ir naujos kartos tabako gaminiai: „Pirmieji elektroninių cigarečių prototipai rinkoje atsirado dar 2003 m., o dabar jau nustojame ir skaičiuoti, kiek yra visokiausių skirtingų šių gaminių prekinių ženklų. Elektroninėse cigaretėse naudojamos kvapiosios medžiagos yra labai skirtingos, todėl sunku įvardinti vieną bendrą šių medžiagų poveikį. Jeigu tą patį kvapą naudojame maisto pramonėje, greičiausiai jis nebus žalingas, tačiau garinant išsiskiria visai kitos medžiagos, kurios paprastai yra toksiškos“.

Gražina Belian sako, kad vis dėlto populiarios išlieka tos elektroninės cigaretės, kurių elektroniniame skystyje yra nikotino ir būtent šie tabako gaminiai kelia didžiausią priklausomybės riziką: „Šių gaminių žalos suvokimą labiausiai apsunkina tai, jog šiai dienai neturime nepriklausomų mokslinių tyrimų apie ilgalaikį šių medžiagų poveikį žmogaus organizmui. Viskas, ką dabar galime padaryt – atsargiai vertinti elektronines cigaretes ir susilaikyti nuo jų vartojimo“.

Pašnekovė pasakoja ir apie elektroninės cigaretės veikimo principą: „Primityviai tariant, cigaretėje yra rezervuaras su skysčiu, į kurį gali įeiti jau anksčiau aptartos toksiškos medžiagos. Taip pat yra kaitiklis, kurį arba reikia paspausti, arba jis aktyvuojasi pradedant traukti elektroninę cigaretę. Kaitinamas skystis virsta garais. Tai yra pagrindinis skirtumas nuo tradicinių tabako gaminių, kuriuose vyksta deginimo procesas. Elektroninėse cigaretėse vyksta garinimo procesas“.

Statistika rodo, kad elektroninės cigaretės yra ypač populiarios tarp jaunų žmonių ir praėjusiais metais būtent šį tabako gaminį rinkosi net 37 procentai penkiolikos – dvidešimt keturių metų amžiaus asmenų. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė sako, kad nepaisant visuomenėje sklandančių mitų – nėra nekenksmingo rūkymo būdo: „Kenksmingų medžiagų, esančių elektroninėse cigaretėse, ilgalaikis poveikis dar nėra ištirtas. Žinoma tik tai, kad šios medžiagos toksiškos, nes kai kurios iš jų naudojamos baterijų ar trąšų gamyboje. Kitas svarbus aspektas, kurį dažnai pamirštame – elektroninės cigaretės kenkia ne tik žmogui, bet ir aplink jį esantiems žmonėms. Pastebime, kad daugėja atvejų, kuomet žmonės į elektroninių cigarečių skystį deda ir narkotines medžiagas, o tai jau yra ne tik kenksminga, bet ir pavojinga“.

Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau yra kalbama ne tik apie elektronines cigaretes, bet ir kaitinamuosius tabako gaminius. Kaitinamieji tabako gaminiai nuo tradicinių skiriasi tuo, jog juose tabakas yra kaitinamas, o ne deginamas: „Reikėtų nepamiršti, jog elektroninės cigaretės nėra priskiriamos prie tabako gaminių. Tačiau pastaruoju metu išpopuliarėjęs kaitinamasis tabakas – priskiriamas. 2021-aisiais departamentas atliko bendrosios populiacijos tyrimą ir paaiškėjo tai, jog amžiaus grupėje, nuo 15 iki 24 m. kasdien elektronines cigaretes rūkančių žmonių yra beveik 8 proc., o amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 m. – tik 3 proc. gyventojų. Tiriant kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą – viskas atvirkščiai. Amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 m. tokių žmonių yra 3 proc., nuo 25 iki 34 m. – 8 proc. Pastebima, kad su amžiumi, šių gaminių patrauklumas tikrai mažėja. Bet to negalime pasakyti apie tradicines cigaretes“, - teigia Gražina Belian.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kasmet šviečia visuomenę ir padeda norintiems mesti rūkyti, tačiau tyrimai rodo, kad tik nuo vieno iki penkių procentų bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako. Procesą taip pat apsunkina ir patiriami pablogėjusios emocinės savijautos pokyčiai: padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, galvos skausmai, didėjantis kūno svoris ir pan.

Rūkantiesiems yra reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją. Kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.

Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!