Šio sekmadienio rytą TV3 eteryje su žiūrovais sveiknasi naują laida – Sveikata.lt. Žavioji laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė su įvairių sričių profesionalais sekmadienio rytais ne tik nagrinės opias sveikatos problemas, pateiks naujausius gydymo sprendimus ir galimybes, bei patars kaip tiesiog buityje nepakenkti savo sveikatai ir išvengti traumų bei ligų.
Pirmojoje laidoje paliesta ne viena tema: kuo gali baigtis užleista venų varikozė, kokius maisto papildus būtina pradėti vartoti atėjus rudens sezonui ar gali koronavirusu užsikrėsti ir kaip juo serga vaikai bei kokia kompensacija priklauso iš valstybės juo apsirgusiems.
Laidos studijoje vedėja Asta Dumbliauskienė laidos viešnios medicinos mokslų daktarės, gydytojos angiochirurgės Birutės Vaišnytės klaus, dėl ko išsivysto lėtinis venų nepankamumas ir kaip jis veikia bendrą žmogaus sveikatos bei savijautos būklę ir į ką, pavėlavus kreiptis į medikus, tai gali komplikuotis.
Kad su skaudančiomis kojomis susiduria kone kiekvienas – tiek jaunas, tiek senas – patvirtins ir tiesiog atsitiktiniai gatvės praeiviai. Bet paaiškės, kad didelio dėmesio ir tai nekreipia.
Pasirodo, paviršinių venų išsiplėtimas arba kitaip venų varikozė tik iš pažiūros nekaltas negalavimas. Žmonės dažnai nekreipia dėmesio į pasunkėjusias, skausmingas kojos, kojų tinimą ar dažnus naktinius mėšlungius. O į nuvargusias ar tvinkčiojančias kojas išvis dažniausiai numojama ranka manant, kad tai tiesiog sunkios darbo dienos ar ilgo stovėjimo pasekmė. Bet gydytoja B. Vaišnytė perspėja: užleidus venų varikozę jose susidarę trombai gali baigtis labai skaudžiomis pasekmėmis ar net paciento mirtimi.
Žiūrovai tikrai bus nustebinti, kad visiems šiems negalavimams pašalinti ir užbėgti įvykiams už akių galima naudojant augalinės kilmės preparatus išgautus iš citrusinių vaisių, vadinamuosius flavonoidus. Laidos kūrėjų kalbinta vaistininkė Virginija Bečelytė jau daugybę kartų yra pastebėjusi, kad kraujagyslių ligų gydymui ir profilaktikai gydytojai pacientams vis dažniau išrašo būtent flavonoidų – diosmino ir hesperidino – preparatus. Ir ne veltui: pasaulyje jau atlikta daugiau nei 130 tyrimų ar jų apžvalgų, įrodančių šių medžiagų efektyvumą gydant kraujagyslių ligas.
Lėtinį venų nepakankamumą sukelia ir dar vienas veiksnys. Savo patirtimi su žiūrovais pasidalins ir šiuo metu vaikelio besilaukianti Ernesta. Antrojo trimestro metu ją apniko kojų skausmai, kojos kasdien darėsi vis sunkesnės ir sunkesnės. Moteris tuomet manė, kad tai susiję su svorio augimu ir stovimu darbu, tačiau tiesa pasirodė visai kita - deginančių naktinių skausmų priežastimi buvo būtent pakitusios kojų venos. Todėl biomedicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė atkreipia dėmesį, kad nėščiosios kojų venų būkle turi susirūpinti nuo pat nėštumo pradžios. Patyrusi medikė atkreips dėmesį ir į dar vieną nemalonią ligą, kurią sukelia būtent venų išsiplėtimas – tai hemorojus. Pasirodo, dažnai pacientai nesupranta, kad šis negalavimas taip pat susijęs su kraujagyslių ligomis. Blogiausia tai, kad pacientai, o ypač vyrai šią ligą kalbėti vengia ir taip užvilkina, kad kreipiasi kone tik tuomet, kai jau reikalingas chirurginis įsikišimas.
Kitoje laidos dalyje paliesime ir neatsiejama kasdienos dalimi tapusio koronaviruso tema. Studijoje apsilankęs „Sodros” atstovas Saulius Jarmalis pasidalins informacija kada šia klastinga infekcija apsirgęs žmogus gali tikėtis „Sodros” išmokos. Pasirodo, užsienyje komandiruotės metu užsikrėtęs COVID–19 ir privalomai saviizoliuotis turintis asmuo prieš tai turi kreiptis į nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir gauti jo siuntimą gydytojui, kuris savo ružtu išduos nedarbingumo pažymėjimą. Tik tokiu atveju bus galima tikėtis nedarbingumo išmokos. O į valdžios nurodymus ranka mojantiems poilsiautojams S. Jarmalis turės blogų žinių.
Na, o užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pasidalins informacija kaip koronavirusu perserga vaikai. Pasirodo, garantijų, kad mažieji nepateks į ligoninę su sunkia infekcijos forma, nėra. Laimei, tai tik pavieniai atvejai, naujausi tyrimai rodo, kad po karantino atidarytose mokyklose sergamumo infekcija rodiklių nepakelia.
Vaistininkė farmakotechnikė Elvyra Ramašakienė papasakos apie omegą rūgščių svarbą organizmui prasidedant šaltajam metu sezonui. Pasirodo, geriausiai mūsų organizmui tinka preparatai, kurie išgaunami iš žuvų taukų. Nustebsite, kiek nedaug tereikia, kad kasdien jaustumėtės puikiai.
Apie visa tai išsamiai laidoje Sveikata.lt kiekvieną sekmadienį 9 val. ryte per TV3!
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai