Interneto naudojimas neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau daliai žmonių jis tampa probleminis – sutrikdo tiek fizinį, tiek socialinį funkcionavimą. Besaikis interneto naudojimas gali turėti neigiamų padarinių asmens sveikatai, emocinei būklei ir socialiniam gyvenimui. Specialistai akcentuoja – norint jų išvengti, svarbu nustatyti interneto naudojimo apimties ribas, reguliariai daryti pertraukas, per jas užsiimti fizine veikla ir skirti laiko realiam bendravimui su žmonėmis.

Žingsnis link priklausomybės

Nors probleminis interneto naudojimas tampa vis opesne problema visame pasaulyje, deja, įgūdžių atpažinti ją vis dar stinga ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų. Šeimos gydytojo klausimas, kaip mes ir mūsų vaikai naudojasi internetu, turėtų tapti norma – būtent tai rekomenduoja mokslininkai, vertinantys visuomenės interneto naudojimo įpročius ir apimtį.

Tarpdisciplininė Lietuvos mokslininkų grupė pernai parengė metodinę medžiagą šeimos gydytojams ir psichikos sveikatos specialistams. Ji padės kuo anksčiau atpažinti probleminį interneto naudojimą ir imtis priemonių, kad problema nedidėtų.

Kaip teigia viena rekomendacijas rengusios mokslininkų grupės narių gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė prof. Vesta Steiblienė, nors probleminis interneto naudojimas (PIN) – santykinai nauja mūsų visuomenės problema, ji jau pažįstama psichiatrams ir klinikiniams psichologams. Yra žinoma, kad dažnas, pasikartojantis ir probleminis dalyvavimas interneto ir kitose veiklose gali būti panašus į tam tikrų žalingų medžiagų vartojimo sutrikimus.

2013 m. atnaujintas Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5) dokumentavo naują priklausomybių supratimo erą. Atsirado nauja psichikos sutrikimų diagnostinė kategorija – elgesio priklausomybės (angl. Behavioral addictions).

„Tad elgesio priklausomybės – santykinai nauja ir kuo toliau, tuo labiau aktuali problema, ypač tarp vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų, – teigia prof. V. Steiblienė. – Nors Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai naujoje psichikos sutrikimų klasifikacijoje pasikartojantį probleminį elgesį priskyrė priklausomybių kategorijai, perteklinis ekranų, interneto naudojimas, be saiko žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, nepaisant visko, atitinka elgesio priklausomybių kriterijus, visgi yra pripažįstamas tik kaip probleminis elgesys. Tai ne psichiatrinės diagnostinės kategorijos. Pasak specialistės, psichiatrinėms diagnostinėms kategorijoms šiuo metu priskiriamas tik lošimo sutrikimas (angl. Gambling Disorder), klasifikuojamas skyriuje „Medžiagų vartojimo ir priklausomybių sutrikimai (angi. Substance-related and Addictive Disorders). Interneto žaidimų sutrikimas (angl. Internet Gaming Disorder) kol kas paliktas klasifikacijos priede „Ateities tyrimų reikalaujanti būklė“ (angl. Condition for Further Study).

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11), kuri jau naudojama Europoje, į impulsų kontrolės sutrikimų kategoriją yra įtrauktas lošimų sutrikimas ir kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimas.

Kai potraukis nebevaldomas

Internetu šiais laikais naudojamės beveik visi ir beveik kasdien. Kaip atskirti, kada interneto naudojimas tampa probleminis?

Prof. V. Steiblienės teigimu, interneto naudojimas tampa probleminis, kai veikla internete (dažniausiai socialinių tinklų tikrinimas, naršymas, žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, apsipirkimas) pasireiškia kaip nevaldomas įprotis, trikdantis svarbias asmens gyvenimo sritis: sveikatą, santykius, mokslus, darbą.

Interneto naudojimas laikomas probleminiu, kai veikla internete atitinka tam tikrus elgesio priklausomybių kriterijus.

Vienas jų – dominavimas, kitaip sakant, interneto naudojimas tampa svarbiausia veikla žmogaus gyvenime ir paprastai dominuoja mąstyme, jausmuose ir elgesyje. Taip pat, jei internetas naudojamas kaip pagrindinė ir praktiškai vienintelė priemonė nuotaikai pagerinti,  pakilumo jausmui ar nusiraminimui suteikti.

Pastebima, kad, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vystosi tolerancija – kai reikia vis daugiau naudoti, kad būtų pasiekti nuotaikos modifikavimo poveikiai, internete praleidžiama vis daugiau laiko. Kai nėra galimybės naudotis internetu, atsiranda nemalonių jausmų ar fizinių pojūčių – nerimas, drebulys, prasta nuotaika, dirglumas.

Vienas iš svarbių probleminio elgesio kriterijų yra dėl interneto naudojimo kylantys konfliktai tarp asmens ir aplinkinių, kai socialiniame gyvenime, darbe nebelieka kitų pomėgių ir interesų.

„Probleminis interneto naudojimas gali būti žalingas individo psichikos sveikatai, sukelti fizinių negalavimų, – aiškina specialistė. – Yra duomenų, kad probleminiams interneto naudotojams dažniau pasireiškia nerimo ir depresiniai simptomai, lydimi dėmesio koncentracijos problemų, miego sutrikimų, gali vystytis valgymo sutrikimai, fizinės sveikatos problemos, susijusios su nejudriu gyvenimo būdu.“

Kadangi probleminiai interneto naudotojai dažnai patiria komorbidiškų nerimo, depresijos sutrikimų, juos gydyti yra labai svarbu. (Komorbidiškumas – terminas, kuris reiškia, kad dvi būklės – priklausomybė ir psichikos sutrikimas – gali egzistuoti vienu metu.) Negydomos šios būklės blogėja ir gali tapti lėtinės ar baigtis labai skaudžiais padariniais – savižudiškomis mintimis ar elgsena.

Atpažinti ir ieškoti sprendimų

Psichiatrės-psichoterapeutės prof. V. Steiblienės teigimu, pastebėta, kad probleminio interneto naudojimo labiausiai pažeidžiama grupė – vaikai, paaugliai, jauni suaugę asmenys. Tačiau ir vyresniame amžiuje šis elgesys gali tapti probleminis.

„Pagrindinė pagalba probleminiams interneto naudotojams – elgesio keitimas, naujų taisyklių kūrimas, gyvenimo įpročių ir nuostatų peržiūra. Veiksminga priemonė šiuo atveju yra šeimos konsultavimas, psichologinė pagalba asmeniui. Taip pat ir kognityvinė elgesio terapija (KET) – kaip pagrindinė pagalbos priemonė probleminiam elgesiui valdyti. Labai svarbu atpažinti ir gydyti gretutinius sutrikimus – nerimą, depresiją, – sako profesorė. – Kai kurie žmonės, suvokę problemą, kreipiasi pagalbos patys arba paskatinti artimųjų. Deja, dalis probleminių naudotojų šios problemos neįžvelgia ir pagalbos nesikreipia.“

Interneto naudojimas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo ir ateityje jo vaidmuo bus vis didesnis. Tad kokios perspektyvos?

„Turime išmokti racionaliai naudotis technologijomis ir išlaikyti saiko jausmą. Tada visi malonūs dalykai tarnaus mums, o ne mes tapsime jų vergais“, – sako V. Steiblienė.

PIN prevencijoje, pasak specialistės, kaip ir gyvenime, svarbiausias veiksnys yra saikas, saikas ir dar kartą saikas.

„Kai naršymas internete tampa vienintele ir svarbiausia priemone laikui praleisti, malonumui patirti ar tik taip gebame pagerinti savo nuotaiką, sumažinti nerimą – tai jau problema. Nėra blogai, kad vaikas ar paauglys žaidžia žaidimus, bendrauja internete ir tai teikia jam malonumą. Tačiau jei tai vienintelė priemonė jaustis svarbiam, mylimam, reikalingam, jei tai vienintelė bendravimo priemonė – tai jau tampa problema. Visi turime pajausti ribą, kai įsitraukiame į veiklas tiek, kad nebegalime to valdyti. Tada svarbu suprasti, kas vyksta, ir kuo greičiau keisti savo elgesį, įpročius“, – sako psichiatrė-psichoterapeutė.

Svarbios laiko ribos

Vaikų elgesį ir įpročius turėtų stebėti ir matyti tėvai. Suaugęs asmuo turi stebėti save ir vertinti savo elgesio modelius. Artimieji gali pastebėti pasikeitusį šeimos nario elgesį, nuotaikų kaitas, dirglumą, išsakyti savo pastebėjimus, bet iš esmės kiekvienas suaugęs asmuo yra atsakingas už save.

„Tėvai turi objektyviai įvertinti, kiek laiko vaikas leidžia internete, kokie jo tikslai ten ir kokia veikla jis užsiima. Laiko ribos labai svarbios, – pabrėžia V. Steiblienė. – Pasikeitęs vaiko elgesys, nuotaikos pokyčiai, sutrikęs miegas – rimti signalai, kad reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko ir kokiu tikslu vaikas praleidžia internete. Užbėgti problemoms už akių padės bendravimas šeimoje, kalbėjimas, laiko leidimas kartu. Kai pirmenybė teikiama ne gyvam bendravimui, o tik buvimui ekranuose, kai ekranai tampa pagrindine ir vos ne vienintele priemone nusiraminti, pagerinti nuotaiką ar tiesiog gerai leisti laiką, gresia rimtų problemų.“

Pastebėti probleminį interneto naudojimą gali ir šeimos gydytojai, atkreipdami dėmesį į interneto naudojimo įpročius per eilinius sveikatos patikrinimus ar tada, kai sudėtinga rasti prastos savijautos nusiskundimų priežastis – įvairūs neaiškios kilmės negalavimai gali turėti sąsajų su probleminio interneto naudojimo aspektais. Į veiklų internete tikslus, trukmę, fizinius su pertekliniu interneto naudojimu susijusius negalavimus svarbu atkreipti dėmesį ir psichikos sveikatos specialistams. 

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija