Kaip prieš šaltąjį sezoną suskumbame keisti automobilių „batus“, taip turėtume neužmiršti pasirūpinti ir savo pačių tinkamu žieminiu apavu. Be abejo, tai tik viena medikų minimų saugos priemonių, padedančių sumažinti traumų riziką.  

Darbymetis pagal sezoniškumą

Ne tik griuvimai paslydus, bet ir kritimai nuo dviračių transporto priemonių, susižeidimai sportuojant, žaidžiant ar užsiimant įvairia kita aktyvesne veikla – tokia yra gydytojų ortopedų traumatologų kasdienybė. 

„Su labai ženkliu traumų padidėjimu susiduriame tuomet, kai atšyla ir atsiranda visokių aktyvių veiklų lauke – važinėjimasis dviračiais, paspirtukais, motoroleriais, motociklais, prasideda įvairūs sodo darbai ir panašiai. Tad pavasaris, vasara mums yra pakankamai intensyvus laikas“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ortopedas traumatologas Donatas Stauskis. 

Tradiciškai daugiau susižalojimų žmonės patiria ir prasidėjus šaltajam sezonui, kai spustelėjęs pirmasis rimtesnis šaltukas gatves ir šaligatvius sukausto ledu. 

„Tuo metu taip pat fiksuojame nemažai traumų, tačiau praėjus kuriam laikui po pirmųjų šalčių žmonės ima atsargiau vertinti žiemos sąlygas ir susižeidimų paslydus šiek tiek sumažėja“, – sako pašnekovas. 

Senjorai – ypač pažeidžiami

D. Stauskio teigimu, vyresnio amžiaus žmones traumos neretai užklumpa ir namie. 

Vyresniame amžiuje refleksai nebėra tokie pat stiprūs kaip jaunystėje, tokiems žmonėms griuvimo ir traumų riziką gali didinti ne tik prastas regėjimas, klausa, bet ir įvairūs sveikatos negalavimai, kaip antai demencija, endokrinologinės problemos, širdies bei kraujagyslių ligos, kurias neretai lydi galvos svaigimai, sąmonės praradimai, cukrinis diabetas, kuris gali paveikti kraujagysles ir nervų galūnėles pėdose, raumenų susilpnėjimas, kai žmogus tampa mažiau pajėgus fiziškai, jam sunku staigiau, aukščiau pakelti koją, dėl ko padidėja rizika kristi, vardija medikas. 

„Be to, dėl lėtinių ligų žmonės neretai vartoja didelį kiekį vaistų, kurie vėlgi gali sukelti galvos svaigimus, kažkokius šalutinius efektus – visos šios aplinkybės taip pat gali padidinti kritimų riziką“, – komentavo pašnekovas. 

Kaip pripažįsta medikas, sumušimai, sutrenkimai, raiščių patempimai yra sąlyginai švelni pasekmė, kuo gali baigtis griuvimas. „Vyresnio amžiaus žmonėms traumos dažniausiai baigiasi kalų lūžiais ir neretai – operaciniu gydymu“, – įspėja gydytojas ortopedas traumatologas D. Stauskis. 

Nuo apšvietimo iki vaikštynių

Neretai vyresnio amžiaus žmonės, naktį eidami į tualetą ar virtuvę, užkliūva už įvairių daiktų, tad specialistai rekomenduoja pasirūpinti ne tik tuo, kad tokių kliūčių būtų kuo mažiau (pavyzdžiui, užsilenkusių kilimų kampų), bet ir įsirengti naktines apšvietimo lemputes, rankenas pasilaikymui. 

Taip pat sunkiau judantiems žmonėms pravartu pasitelkti pagalbines priemones – lazdeles, vaikštynes bei skirti deramą dėmesį savo sveikatos priežiūrai, reguliariai lankytis gydytojų patikrinimuose, tvarkingai vartoti paskirtus vaistus. 

Nepriklausomai nuo amžiaus, būtina pasirūpinti ir tinkama žiemos avalyne, kuri nedidintų slydimo rizikos. D. Stauskis atkreipia dėmesį, jog jaunimo pamėgti sportbačiai tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas. 

„Batai turi būti pritaikyti sezonui. O sportinių batelių padas nėra toks grubus, kad užtikrintų reikiamą stabilumą žiemos sąlygomis, tad dėvint šią avalynę kritimo ir slydimo rizika labai padidėja, – sako medikas ir pataria: – Einant slidžiu paviršiumi svorio centrą reikėtų perkelti šiek tiek labiau į priekį – tai būtų tarsi pingvino eisena – ir neužmiršti naudoti rankas pusiausvyrai išlaikyti.“

Saugumu turime rūpintis patys

Pašnekovo žodžiais, nė vienas mūsų nesame apsaugoti nuo traumų, tad turbūt patikimiausias receptas – būti maksimaliai atsargiems, nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe. 

Vienomis labiausiai traumuojančių populiarių veiklų priemonių įvardijami elektriniai paspirtukai, tačiau neatsilieka ir vaikų pamėgti batutai. Su šiomis traumomis ir jų pasekmėmis medikai susiduria kasmet, deja, būna ir labai liūdnų baigčių. 

„Kalbant konkrečiai apie elektrinius paspirtukus, tai yra labai nesaugi transporto priemonė, ypač vaikams, paaugliams, kurie neretai nesugeba adekvačiai įvertinti situacijos, kaip saugiai važiuoti, kada prilėtinti. Mažiausia, ką galima padaryti, tai visada stengtis būti atsargiems ir naudotis visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis – užsidėti šalmą, kūno apsaugas“, – vardija gydytojas ortopedas traumatologas D. Stauskis. 

Pašnekovas primena, jog ne mažiau svarbu ir ilgalaikių pastangų reikalaujanti prevencija – stiprūs raumenys, kaulai padės apsaugoti mūsų kūną nuo dažnų griuvimų bei užtikrins švelnesnes pasekmes patyrus traumą: „Tad turėtume būti ne tik fiziškai aktyvūs pagal savo amžių ir pomėgius, bet ir pasirūpinti subalansuota mityba, kuri užtikrintų pakankamą kalcio, vitamino D kiekį. Taip pat svarbu vengti alkoholio, narkotinių medžiagų, kurios sutrikdo koordinaciją bei didina griuvimo riziką“. 

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.