Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – viena opiausių šiandieninės medicininių problemų. Juk būtent jis yra pagrindinis infarktų ir insultų kurstytojas.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl hipertenzijos kenčia daugiau nei milijardas pasaulio gyventojų, kasmet ji pražudo devynis milijonus žmonių.
 
Veiksnių, lemiančių hipertenzijos išsivystymą, yra daugybė, ir pirmiausia – genetinis polinkis. Taip pat nesaikingas druskos vartojimas, priklausomybė nuo alkoholio, neaktyvus gyvenimo būdas, stresas, rūkymas arba antsvoris. Gali hipertenziją sukelti ir kai kurios ligos. Pavyzdžiui, hormoniniai pakitimai arba gerybinis antinksčių navikas, be to, inkstų ligos, hiperaktyvi skydliaukė ir kita.
 
Specialistai pabrėžia: viena iš hipertenzijos problemų yra tai, kad ji gali ilgą laiką slapstytis, kol diagnozė taps akivaizdi – paprastai per atsitiktinį profilaktinį sveikatos patikrinimą.
 
Jeigu gydytojas jums jau diagnozavo hipertenziją ir skyrė atitinkamą gydymą, galite pabandyti sumažinti kraujospūdį ir natūraliais būdais.
 
Pagaliau pradėkite veikti, užuot kalbėję
 
Prisipažinkite bent patys sau, jog kartais irgi pakalbate apie tai, kaip būtų gerai pradėti bėgioti rytais arba lankytis sporto klube, bet šie planai taip ir lieka tik kalbomis. O tai labai blogai. Fiziniai krūviai yra natūralus ir veiksmingas būdas sumažinti kraujospūdį bei lengviau jį kontroliuoti ateityje. Jau daugybę kartų buvo įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdį, o stipri širdis reiškia normalų kraujospūdį bei mažesnius krūvius kraujagyslėms. Todėl pasistenkite kuo dažniau atlikti kardiopratimus – tik pageidautina nuosaikiu tempu. Tikrai nebūtina kiekvieną mielą dieną prakaituoti sporto salėje ant bėgimo takelio. Tiesiog lipkite laiptais, užuot važiavę liftu, eikite pėsčiomis, kai automobilis nėra labai reikalingas. Užsirašykite į šokių studiją mėgėjams.
 
Kad būtų lengviau, medikai rekomenduoja nusistatyti savaitinį tokių krūvių limitą – pavyzdžiui, mažiausiai tris kartus per savaitę po 30–60 minučių.
 
Liaukitės valgę kai kuriuos produktus...
 
Jeigu kamuoja aukštas kraujospūdis, turėtumėte pasirūpinti ir savo dieta, pirmiausia – apriboti druskos vartojimą. Jūsų norma yra ne daugiau kaip 5 g, arba vienas šaukštelis druskos per dieną.
 
Beje, natris neigiamai veikia ir mūsų inkstus, kraujagysles, didina krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai, taigi ir jos ligų riziką.
 
Taip pat pamažinkite valgiaraštyje miltinių patiekalų, saldumynų. Atsargiau vartokite kavą ir bet kokius gėrimus su kofeinu bei, žinoma, alkoholį. Nes visi šie produktai „šokdina“ jūsų kraujospūdį. Liovusis juos vartoti, yra šiokia tokia tikimybė, kad kraujospūdis taps normalus savaime – galbūt net nebereikės vartoti vaistų, sako specialistai.
 
Derėtų mažiau vartoti ir produktų, kuriuose gausu konservantų ir druskos: pusgaminių, greitai paruošiamos sriubos iš pakelių, prieskonių mišinių.
 
...ir pradėkite valgyti šiuos
 
Hipertenzininkams gydytojai pataria vartoti daugiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, o tai reiškia valgyti daugiau riebios žuvies, riešutų, sėklų ir panašiai. Taip pat neignoruoti daug kalio turinčių produktų: bananų, bulvių, apelsinų.
 
Jūsų valgiaraštyje neturėtų stigti maisto, kuriame gausu magnio bei rutino, – tarkime, grikių. Įsiveskite tokią taisyklę – nuo šiol valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, žuvies, neriebios mėsos (ypač paukštienos), sojų pupelių, kukurūzų dribsnių, svogūnų, česnakų, salierų. O štai riebaus – kuo mažiau. Baltą duoną ir visokiausius riestainius pakeiskite duona su grūdais, kepiniai turėtų būti ne iš baltų miltų. Pirkite tik visadalius makaronus, dažniau virkite ryžių bei grikių.
 
Įvarykit stresui stresą
 
Kraujospūdžio svyravimai provokuoja emocijas, kaltės jausmą ir nerimą, išgyvenimus. Lengva pasakyti – „Liaukis nervintis!“ Kaip tą padaryti, jeigu tavo paties organizmas tam priešinasi?
 
Daugeliui žmonių visiškai išvengti streso neįmanoma. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali sumažinti jį, o kartu ir jo pasekmes.
 
Nuslopinti įtampą ir neigiamas emocijas padės fiziniai krūviai arba susitikimai su draugais. Bet kartais geriausia streso profilaktikos forma yra išlieti susikaupusias emocijas.
 
Alkoholiui – ne!
 
Alkoholiniai gėrimai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių padidėjusį kraujo spaudimą. Iš pradžių toks poveikis būna laikinas. Tačiau jeigu alkoholiu piktnaudžiaujama nuolat, tai gali tapti norma.
 
Jeigu jau ir taip kenčiate dėl padidėjusio kraujospūdžio, turėkite omenyje: didelis alkoholio kiekis gali sukelti insultą. Gydytojai sako, kad žmonėms, per dieną išgeriantiems 5 arba daugiau alkoholinių gėrimų vienetų, padidėja ankstyvų sveikatos problemų, tarp jų infarkto ir insulto, rizika.
 
Pamėkite arbatą
 
Padidėjus arteriniam kraujo spaudimui, arbatą reikėtų gerti dažniau. Amerikiečių sveikatos portalas WebMD teigia, jog vos vienas du puodeliai žaliosios arba oolong arbatos per dieną padės beveik 50 procentų sumažinti aukšto kraujospūdžio riziką. Ypač palyginti su kavos mėgėjais.

 
Beje, apie kavą. Jeigu jaučiatės nuo jos priklausomi ir nė neįsivaizduojate, kaip galėtumėte atsisakyti, pabandykite vietoj jos gerti masala arbatą. Šis gėrimas su indiškais prieskoniais ir pienu tokio sodraus skonio, jog gerokai palengvina pereiti nuo stiprios kavos prie arbatos.
 
Išbandykite meditaciją
 
Daugeliui žmonių meditavimas asocijuojasi su keistomis rytietiškomis praktikomis ir net religijomis. Bet tai ne visada tiesa.
 
Meditacija, kaip nusiraminimo (tiek nervų, tiek ir kraujospūdžio) būdas, praktikuojama visame pasaulyje, nes yra puikus streso slopinimo metodas. O kaip stresas veikia kraujospūdį, aiškinti nereikia.
 
Pasak gydytojų, relaksacijos ir meditacijos metodai gali tapti jums tinkančia priemone nuraminti kūną ir protą ir pamiršti apie stresą. Tačiau, pabrėžia jie, tai tik papildoma terapija prie jau skirtojo gydymo. Taigi jums bet kuriuo atveju teks pasikonsultuoti su gydytoju.
 
Kodėl kraujospūdis krinta?
 
Yra žmonių – jie vadinami hipotonikais, – kuriuos kamuoja priešinga problema: jų kraujospūdis ne šokinėja, o krenta.
 
Hipotonija, arba arterinė hipotenzija, – tai būklė, kai tonometras rodo mažiau už 105/70 mm Hg. Ją, žinoma, lydi ir prasta savijauta: silpnumas, svaigulys ir galvos skausmai, pykinimas. Kodėl taip nutinka, priežasčių būna įvairių.
 
Yra žmonių, kuriems žemesnis už normalų arterinis kraujospūdis yra įgimta vegetacinės nervų sistemos ypatybė. Tai vadinamojo asteninio tipo asmenybės: paprastai gležno kūno sudėjimo, šviesių arba rusvų plaukų, blyškios odos. Tokių yra apie 7 procentus. Šie žmonės ne itin ištvermingi nei darbingi, tačiau gyvena gana aktyvų gyvenimą ir žemo kraujospūdžio nejaučia. Bet štai jeigu tas nors kiek padidėja – kad ir normos, arba 120/80 mm Hg ribose, – astenikai tą pakelia labai sunkiai.
 
Kritęs kraujospūdis neretai būna nepakankamos širdies veiklos, kai ji prasčiau varinėja kraują ir sumažėja kraujagyslių tonusas, simptomas. Pasitaiko, jog tokią būklę lemia uždegiminės širdies ligos – endo- ir miokarditai, kurių pusė atvejų išsivysto kaip komplikacija persirgus angina ir gripu.
 
Hipotonija būdinga ir ligoms, susijusioms su širdies ritmo sutrikimais – aritmija, įvairiomis blokadomis. Visus šiuos sutrikimus parodo elektrokardiograma.
 
Hipotoninio tipo vegetacinė kraujagyslių distonija – dar viena galima priežastis. Organizmo reakcija į tokią būklę būna dvejopa: simpatinė-adrenalininė ir parasimpatinė (acetilcholinė).
 
Psichiatrai ne šiaip sau juokauja, kad žmogaus siela gyvena ne širdyje, o inkstuose, nes būtent antinksčiai gamina streso hormonus:
 
– adrenaliną („agresijos hormoną“), kuris įaudrina, sukelia karščio jausmą, kraujo pritekėjimą į galvą, padidina kraujospūdį, prakaitavimą, agresyvų dirglumą, disforiją (liguistai pablogėjusią nuotaiką);
– acetilcholiną („silpnumo hormoną“) – priešingai, sumažinantį kraujospūdį; tuomet žmogų išmuša šaltas prakaitas, prasideda šaltkrėtis, dirglumas ir silpnumas, užplūsta liūdesys ir bejėgiškumas.
 
Tačiau kai kurie žmonės patiria hibridinius priepuolius, kai acetilcholinė ir adrenalininė reakcijos seka viena paskui kitą. Dėl to šokinėja kraujospūdis, žmogų čia muša karštis, čia purto šaltis.
 
Galiausiai sumažėjęs kraujospūdis gali būti ir kai kurių vaistų šalutinio poveikio rezultatas. Tokį „pokštą“ gali iškrėsti:
 
– vaistai širdžiai (nitroglicerino preparatai, beta adrenoblokatoriai),
– didelės antibiotikų dozės,
– spazmolitikai ir vaistai nuo skausmo,
– didelės dozės „nerimtų“ raminamųjų vaistų – tokių, kaip vyresniosios kartos žmonėms gerai žinomas korvalolis, valokardinas, taip pat visokie vaistinių bijūnų, sukatžolių antpilai. Valerijonų poveikis daug švelnesnis.
 
Staigus kraujospūdžio kritimas įmanomas paūmėjus skrandžio opaligei, prasidėjus pankreatito priepuoliui. Paprastai tokį sveikatos pablogėjimą, be skausmų skrandžio srityje, lydi bendras silpnumas, muša šaltas prakaitas. Tai simptominė hipotonija, kuri praeina išsigydžius pirminę ligą.
 
Taip pat kraujospūdis krinta prasidėjus bet kokiems kraujoplūdžiams – net ir iš nosies.
 
Hipotonija beveik visada neatsiejama nuo kai kurių depresijos rūšių:
 
– asteninės (išsekimo) depresijos, kai dominuoja nuovargio jausmas, išoriškai matyti išsekimas, žmogus gali net smarkiai sublogti;
– apatinės depresijos, kuriai būdingas visiškas abejingumas aplinkai, kai nieko nesinori, niekas nejaudina ir nedžiugina;
– anhedonistinės depresijos, reiškiančios džiaugsmo jausmo praradimą; tai persisotinimas emocijomis, vidinės, dvasinės aklavietės pojūtis, dar vadinamas didžių valdovų ir sėkmingų verslininkų depresija.
 
Kraujospūdis gali staiga nukristi net visiškai sveikiems žmonėms – po procedūrų, sukeliančių kraujagyslių išsiplėtimą (saunos, pirties, įvyniojimų ir panašiai). Todėl visiems, bet ypač pagyvenusiems žmonėms, sumaniusiems pasikaitinti pirtelėje, būtina labai atidžiai stebėti savo kraujospūdį. Ir nevertėtų garuose vienu sykiu praleisti ilgiau kaip 5–7 minutes. Net jeigu esate didelis pirties gerbėjas, būtina daryti pertraukas ir jokiu būdu nevartoti alkoholio – nei prieš pirtį, nei po jos.