Geriausia kovos su peršalimu priemonė yra profilaktika, tačiau jeigu jau nepasisekė – pasidalinsime keliomis naudingomis gudrybėmis!
 
Visi mes gerai žinome tvarką: peršalai, tai gulėk lovoje, siurbčiok visokias arbatėles, jei jau visai blogi reikalai – gerk gydytojo skirtas tabletes ir lauk prašviesėjimo. Kadangi visi, ką čia slėpti, priklausome nepataisomų darboholikų kartai, baisiai didžiuojamės, jei prisiverčiame laikytis minėtų taisyklių, užuot leisgyviai sliūkinę į darbą. Ir nė nenutuokiame, jog menkas žygdarbis sirgti namuose, jei nežinome, kaip sveikti.
 
Vienas dalykas, apie kurį daug žmonių nė nenutuokia, kad daugybė mums įprastų produktų tik apsunkina ligos eigą. Tad padarykite sau ir savo organizmui paslaugą: jei jau pakirto sloga, neįmanoma kvėpuoti ir kamuoja kosulys, nevalgykite daug. Ir pirmiausia maisto, kuris kitomis aplinkybėmis atrodytų kone sveikuoliškas. Sunku patikėti? Įsitikinkite peržvelgę šį produktų, trukdančių pasveikti sergantiesiems peršalimo ligomis, sąrašą, sudarytą medikų ir dietologų.
 
Riešutai
 
Taip, jie labai sveiki ir naudingi. Bet taip pat ir kaloringi. O pernelyg kaloringas maistas pasiligojusiam organizmui – peilis.
 
Be kita ko, riešutuose yra gana daug riebalų, taigi jie sunkiai virškinami. Daugelio riešutų viršutinis sluoksnis dirgina ir džiovina gerklę, todėl pasigavus viršutinių kvėpavimo takų infekciją jų geriau nevalgyti.
 
Švieži vaisiai ir daržovės
 
Šis punktas turbūt daug ką nustebins. Juk šitiek metų klausėmės patarimų ėmus sloguoti valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių! Ir tai vis dar tiesa, bet tik pačioje ligos pradžioje ir beveik pasveikus, kai organizmui būtina kompensuoti prarastus vitaminus ir mineralines medžiagas.
 
Bet jeigu atgulėte į ligos patalą ilgesniam laikui, karščiuojate, organizmas pats atsisako maisto, ir žarnyno veikla sulėtėja. Tuo metu daržovėse ir vaisiuose esanti ląsteliena priskiriama sunkiai virškinamoms medžiagoms. Dėl to daržoves geriau gaminti garuose, pakepti arba troškinti.
 
Obuolius irgi geriau kepti: dėl to jie netaps mažiau naudingi, o darbą žarnynui gerokai palengvinsite.
 
Apelsinuose, citrinose ir mandarinuose esanti rūgštis ne tik suerzina skaudančią gerklę, bet ir sukuria rūgštinę terpę, kurioje mielai dauginasi bakterijos. Tai priežastis, dėl kurios peršalus rekomenduojama gerti šarminį mineralinį vandenį – jis nuplauna nuo gleivinės neprašytus svečius. Rūgščius gaivius vaisius verčiau atidėkite sveikimo periodui.
 
Alkoholis ir kava
 
Visiems ne kartą girdėtas patarimas išlenkti taurelę stipresnio gėrimo vos kilus įtarimui, kad peršalai, gali ir suveikti. Su sąlyga, kad bjaurią savijautą lėmė bakterijos. Prieš virusines ligas alkoholis bejėgis. O jeigu šaus į galvą taurele gydytis pačiame ligos įkarštyje, tik pakenksite sveikatai. Alkoholis sulėtina organizmo reakcijas, susilpnina imunitetą ir, žinoma, kerta per kepenis, kurios ir taip dirba viršvalandžius šalindamos iš nesveiko organizmo toksinus.
 
Kava – irgi nieko gero. Ji išdžiovina organizmą, tai sergant peršalimo ligomis tiesiog pavojinga.
 
Pieno produktai
 
Kad ir kaip būtų keista, bet senelių ir mamų patarimas peršalus nakčiai išgerti pienelio su medumi, deja, nėra pats geriausias. Pienas, kaip ir visi pieno produktai (o ypač sviestas, margarinas, sūris), skatina kauptis gleives. Vadinasi, lėtina slogos gijimą, gleivių pasišalinimą iš plaučių ir, kad ir kaip bjauriai tai skambėtų, tik sutirština visą šį bakterijų kokteilį.
 
Vis dėlto medalis turi dvi puses, ir kefyras, neriebūs jogurtai iš tikrųjų gerina žarnyno veiklą. Kad išvengtumėte nepageidaujamo šalutinio jų poveikio, tiesiog pridėkite žiupsnelį imbiero arba ciberžolės. Prieskoniai ne tik apsaugos nuo gleivių kaupimosi, bet ir sušildys iš vidaus.
 
Sausainiai su kakava
 
Pernelyg kaloringi saldainiai, bandelės, šokoladukai ir kitokie gardėsiai mažina imuninės sistemos aktyvumą. Pasirodo, saldumynai gali slopinti leukocitų – ląstelių, saugančių mus nuo virusų ir bakterijų, – veiklą. Be to, saldi plėvelė ant gerklės sienelių yra ideali terpė bakterijoms daugintis. O sausainiai ir miltiniu cukrumi pabarstytos bandelės ar kakavos glajus tik dirgins gerklę, sunkins kosulį.
 
Vienintelė išimtis gali būti medus. Jeigu nedėsite jo į karštą arbatą, bet porą šaukštelių tiesiai į burną, ir tik tada užgersite karštimu, bus labai sveika. Nepaisant to, kad medus kaloringas produktas, jis pasižymi antibakteriniu poveikiu, jame gausu naudingųjų medžiagų ir jis stimuliuoja imunitetą.
 
Kepta mėsa, naminė šaltiena ir greitasis maistas
 
Riebu, kaloringa, sunku skrandžiui ir žarnynui. Ir išvis: pasiligojusiam organizmui mėsos produktų gausa, įskaitant visokiausias dešreles ir dešras, tikrai nereikalinga. Tą patį galima pasakyti apie greitąjį maistą – mėsainius, skrudintas bulvytes ir tokius patogius pusgaminius, kuriais dažnokai susigundome parduotuvėje, nes juos juk tereikia pašildyti.
 
Trumpai tariant, sirgdami nekankinkite papildomai žarnyno. Šiaip ar taip, būtent jame gyvena didžioji dalis gerųjų bakterijų, padedančių imuninėms ląstelėms kovoti su liga. Juolab kad kieta mėsa dar ir apsunkina kosulį, dirgina gerklę.
 
Bulvės
 
Jos į juodąjį sąrašą pakliuvo dėl krakmolo gausos, nes pastarasis taip pat tirština gleives, taigi trukdo gydyti slogą ir kosulį.
 
Tai, beje, visų krakmolingų produktų bei patiekalų „nuodėmė“, įskaitant ir kisielius.
 
Ką gi valgyti?
 
O gal nevalgyti išvis? Kai sergate, vertėtų pagalvoti ir apie tokį variantą, tikina specialistai. Jeigu organizmas sako jums, jog nieko nenori, kad mieliau tiesiog pagulėtų, paklausykite jo. Vienintelis reikalavimas būtų kuo dažniau jį girdyti: paprastu ir šarminiu mineraliniu vandeniu, žolelių arbatomis (taip pat ir su imbieru). Tiks ir kompotai bei morsai, nors juos geriau virti patiems. Labai sveikos šviežios namie spaustos morkų sultys, mat jose esantis vitaminas A padeda formuotis antikūnams. Tačiau pats naudingiausias patiekalas sergantiesiems peršalimo ligomis – paprastas vištienos sultinys su daržovėmis (apie jį dar užsiminsime). Amerikiečiai mokslininkai atrado jame ypatingą medžiagą, vadinamą karnozinu, išsiskiriančia galingu poveikiu imunitetui. O kituose produktuose karnozino nėra.
 
Be to, kad karštas viralas gerina gleivių judėjimą kvėpavimo takais ir palengvina peršalimo bei gripo simptomus, vištienos sultinys stiprina kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus. Tai reiškia, kad sriuba ne tik palengvina simptomus, bet ir slopina slogą, kosulį, gerklės skausmą. Jei sultinyje dar plaukioja svogūnų, morkų ir paprikų gabalėliai, visos daržovėse esančios naudingosios medžiagos patenka į skystį. Pavyzdžiui, organiniai sulfidai (medžiagos, kurių esama česnakuose bei svogūnuose) – jie stimuliuoja imuninių ląstelių susidarymą. Taip pat vitaminas C (iš paprikų), veikiantis neutrofilų ir interferono lygį organizme. Vitaminas A ir karotinoidai (iš morkų), skatinantys antikūnų gamybą. Galiausiai, vištienos sultinyje esantys riebalai pagerina vitaminų D, A, K ir E pasisavinimą.
 
Naminiai vaistai nuo peršalimo
 
Peršalimo ligų ir gripo sezonas ypatingą grėsmę kelia mokyklinio amžiaus vaikams ir senjorams, be to, bent kartą per metus grasina daugeliui iš mūsų. Kaip apsisaugoti nuo šios negandos, kad iš pažiūros paprastas peršalimas nesibaigtų rimtesnėmis sveikatos problemomis?

 
Rytų medicinoje lengvas peršalimas, paprastai pasireiškiantis sloga, pradinės stadijos rekomenduojamas gydyti prakaitavimu. Tikima, kad negalavimas pasišalina su prakaitu per odą, todėl jau minėta karšta vištienos sriuba ar sultinys ir ką tik užvirusi arbata yra toks paplitęs vaistas peršalus.
 
Gripas – rimtesnis reikalas. Kai karščiuojame ir prakaituojame, skauda gerklę, krūtinę plėšo kosulys, skauda galvą, nosis – bėga ir kartais pykina iki vėmimo, tradicinė kinų medicina į pagalbą šiuolaikinėms priemonėms siūlo įvairiausias žoleles.
 
Aišku, smagiausia būtų išvis nesusirgti. Juk ne veltui sakoma, kad geriausias vaistas yra profilaktika. O pradėti reikėtų štai nuo ko...
 
Švarios rankos
 
Galima būtų lažintis, kad per savo gyvenimą girdėjote šį patarimą kokį milijoną kartų. Bet tik dėl to, kad jis iš tiesų veiksmingas. Metų laiku, kai visi aplink serga ar bent šniurkščioja nosimi, kuo dažniau plaukite rankas muilu.
 
Žolelės organizmui
 
Kinų medicina nuo oru plintančių ligų sukėlėjų pataria gintis kulkšnės, arba fang feng, šaknimi (šių žolynų – salierų giminaičių – lotyniškas pavadinimas Ledebouriella seseloides), kininių citrinvyčių uogomis.
 
Stipresnis imunitetas
 
Kasdien vartojami papildai gali padėti padidinti organizmo gynybines jėgas. Tačiau pirmiausia derėtų pasitarti su savo gydytoju – kad būtumėte tikri, jog rekomenduotinos dozės jums tinka.
 
▪ Iki 50 mg cinko kasdien, teigiama, padeda nuslopinti paprasto peršalimo ir slogos požymius.
▪ Iki 3 000 mg vitamino C kas dieną sutrumpina negalavimo laiką, rodo tyrimai.
▪ Vitaminai E, A ir vitaminų B kompleksai yra antioksidantai, taigi padeda palaikyti imuninę sistemą sveiką.
▪ Čiobrelių ekstraktas (200 mg) gali padėti stimuliuoti imunitetą.
 
Česnakų ir imbierų arbata
 
Jei peršalote ir pradedate sloguoti, susmulkinkite vieną skiltelę česnako, tris griežinėlius imbiero, pridėkite dar vieną smulkiai supjaustytą laiškinį svogūną, truputį bazilikų, užberkite žiupsnelį cinamono, užpilkite trimis puodeliais vandens ir pavirkite 5 minutes. Tada nukoškite ir gerkite šią arbatą įsitaisę šiltoje lovoje. Gerai apsiklokite ir pasiruoškite prakaituoti.
 
Išgerkite mažiausiai tris puodelius šios savotiškos arbatos kasdien, kol ligos simptomai pasitrauks.
 
Druska
 
Ji padės sušvelninti negalavimo požymius.
 
Į 250 ml plastikinį buteliuką (jis turi būti suspaudžiamas) įberkite šaukštelį jūros druskos ir užpilkite vandeniu.
 
Suslogavę dukart per dieną drėkinkite sinusus šiltu sūriu vandeniu, kad išvalytumėte nosies ertmę.
 
Gerklės skalavimas šiltu sūriu vandeniu palengvins jos skausmą.
 
Kad išprakaituotumėte, maudykitės karštoje vonioje su Epsomo druska (tai magnio sulfatas).
 
Citrinų, pipirų ir medaus arbata
 
Citrinos ir medus – gerai žinomi vaistai nuo peršalimo, bet šiuo atveju visa arbatos jėga – pipirai.
 
Įpilkite į nedidelį puodą pusketvirto puodelio vandens, įmeskite vieną citriną, įberkite vieną šaukštelį Kajeno paprikų, įkrėskite šaukštą medaus, užvirinkite ir pavirkite 10 minučių. Nukoškite. Gerkite po 3 puodelius per dieną.
 
Citrusų ir žalumynų sultys
 
Susirgus gripu, padės kokteilis iš vienos kopūsto gūžės, puodelio pienių lapų, dviejų agurkų ir dviejų apelsinų. Per dieną turėsite išgerti po tris stiklines.
 
Žolelių inhaliacijos
 
Užgulta nosis, užgniaužta gerklė – vieni bjauriausių peršalimo ligų simptomų. Kad juos palengvintumėte, užvirinkite puodą vandens ir jį nukaiskite. Į verdantį vandenį įlašinkite 10 lašų tonizuojančio eterinio aliejaus (tradicinis derinys – mentolis, kamparas, bruknuolė, eukaliptų, pankolių ir sezamų aliejai). Palenkite galvą virš puodo, užsidenkite dideliu rankšluosčiu ir 10 minučių giliai pakvėpuokite kvapiais garais.
 
Beje, tokio aliejaus galite įsigyti ir paruošto, ir susimaišyti patys.
 
Mėtų ir chrizantemų arbata
 
Pusę puoduko šviežių mėtų lapelių ir pusę puodelio džiovintų chrizantemų žiedų užpilkite keturiais puodeliais vandens ir pavirkite 20 minučių. Nukoškite. Pasistenkite per dieną išgerti 3 puodelius.
 
Bet svarbiausia – atsakingai žiūrėkite į savo sveikatą ir pajutę rimtus požymius nedelskite apsilankyti pas gydytoją, užuot tikėjęsi pasveikti vien nuo žolelių arbatos.