Pastaruoju metu dantų priežiūros tema ne be reikalo susilaukia dėmesio – pakeitus požiūrį į burnos higienos įpročius, galima išvengti nepageidaujamų dantų ligų. Tačiau ne visas burnos ertmės problemas lemia netinkama dantų priežiūra. Dantims labai kenkia dažna šiuolaikinio žmogaus problema – dantų dilimas. Kokios yra dantų dilimo priežastys ir kaip juos apsaugoti, kalbamės su Protezavimo-implantavimo klinikos gydytojais: gyd. odontologe Jurgita Savickiene, gyd. odontologu Gedu Mockaičiu bei gyd. odontologu-ortopedu Raimondu Savicku.

Dantų dilimo priežastys

Bėgant metams, neišvengiama išvaizdos pokyčių. Ne išimtis ir mūsų dantys: ilgainiui jie dyla, trumpėja, kinta jų forma. Dėl to kenčia ne tik estetika, bet ir dantų būklė, trumpėja jų tarnavimo laikas.

Odontologai pastebi problemą, kad dantys vis dažniau nudyla ir jauno amžiaus žmonėms, kartais net paaugliams. Pastebėjus priekinių dantų kandamųjų kraštų nutrupėjimus, būtina kreiptis į odontologą, kuris pagal specifinį dantų dilimo raštą nustatys dilimo priežastį ir pasiūlys tinkamiausią gydymo būdą. Gydytojas odontologas-ortopedas Raimondas Savickas paaiškina, kokios yra dažniausios dantų dilimo priežastys.

„Pagrindine patologinio dantų dilimo, t. y. didesnio nei turėtų būti pagal paciento amžių, priežastimi laikomas skrandžio rūgščių patekimas į burną dėl gastroezofaginio refliukso. Skrandžio rūgštys stipriausiai pažeidžia dantų audinius, vadinasi, dylantys dantys gali būti skrandžio patologijos požymis. Griežimas dantimis – taipogi itin dažna dantų dilimo priežastis. Tiesa, dantys gali nudilti ir netaisyklingai juos valant ir tokiu būdu pažeidžiant.“


Streso įtaka mūsų dantims

Bruksizmas – tai nevalingas trynimas dantimis ar laikymas sukandus. Jeigu šį terminą išgirdote pirmą kartą, tai dar nereiškia, kad su minėta problema nesusiduriate. Apie šį nevalingą įprotį dažnas sužino tik pastebėjęs nudilusius dantų kraštus ar apsilankęs pas odontologą. Pagrindine dantų griežimo priežastimi laikomas stresas, įtemptas gyvenimo tempas. Pasak gyd. odontologės Jurgitos Savickienės, tokiu būdu žmogus atsikrato susikaupusios įtampos, pats to nė nepastebėdamas.

„Nevaldoma dantų padėtis neigiamai veikia tiek dantis, tiek sąnarius ir kramtomuosius raumenis. Jeigu žmogus griežia dantimis ar yra linkęs per stipriai juos sukąsti dienos metu, šį įprotį galima išmokti kontroliuoti: reikėtų stengtis suvaldyti įtampą, stebėti, kaip į stresą reaguoja organizmas“, – pataria odontologė.

Dantų griežimo gydymas

Griežimas dantimis daro didelę žalą dantims – jie nudyla, nutrupa, suskilinėja plombos. Esant šiems pokyčiams, dantys yra restauruojami ir sudaroma gydymo programa. „Sėkmingas bruksizmo gydymas apima kelis etapus. Kadangi dantų griežimas paprastai susijęs su emocine būsena, pirmiausia reikėtų telktis būtent į elgesio, gyvenimo būdo pakeitimus ir pasistengti atrasti metodų, kaip atsikratyti įtampos. Vertėtų atkreipti dėmesį į Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, kad net 80% ligų yra susijusios su stresu. Taigi, patiriant nuolatinę įtampą ar užklupus sudėtingoms gyvenimo situacijoms, pravartu apsilankyti pas psichologą. Taip pat, naktimis rekomenduojama į burną įsidėti specialiai pritaikytą plastmasinę apsaugą – dantų kapą, kuri sušvelnins neigiamus dantų griežimo padarinius ir apsaugos dantis bei burnos gleivinę nuo sužalojimų“, – gydymo ypatumus aptaria gydytojas odontologas Gedas Mockaitis.

Pasak Protezavimo-implantavimo klinikos odontologų, dantimis griežiančių jaunų žmonių vis daugėja, todėl galima daryti išvadą, kad šiandieninėje visuomenėje stresas tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Siekiant užkirsti kelią negrįžtamoms bruksizmo pasekmėms, svarbu laiku įvertinti neigiamą dantų griežimo poveikį, stengtis išvengti įtampos ir apsilankyti pas odontologą, kuris rekonstruos dantų pažeidimus bei pasiūlys tolimesnį gydymo būdą.