Maksimali temperatūra, kurioje žmogus gali kvėpuoti, yra 116 laipsnių. Skaičius įspūdingas – juk daugeliui iš mūsų patiria nemažai nepatogumų jau tada, kai termometro stulpelis šokteli iki 30 laipsnių.
 
Karščius ir tvankumą ypač sunku išgyventi miestų gyventojams – situaciją pablogina įkaitęs asfaltas ir išmetamosios dujos. Pakalbėkime apie tai, kodėl karštu oru žmonės jaučiasi blogiau ir kaip galima sau padėti.
 
Kenčia širdis
 
Natūralu, kad karštą dieną didžiausias krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai. Kaitra išsausina orą, ima stigti deguonies. Jauniems žmonėms tai nepridaro ypatingų rūpesčių – jų termoreguliacinis mechanizmas paprastai veikia be priekaištų. Na, o štai vyresniems viskas kiek sudėtingiau.
 
Šiuo atveju nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema – ji labai intensyviai dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose.. Dėl sauso ir karšto oro kraujas tirštėja, didėja trombų susidarymo tikimybė. Na, o tai savo ruožtu didina insulto riziką.
 
Tokiu oru gali sumažėti ir atmosferos slėgis, ką iš karto pajunta tiek hipertonikai, tiek tie, kurių kraujo spaudimas būna žemas. Ir, žinoma, pati širdis dirba intensyviau: pulsas tankesnis, kraujagyslės išsiplečia... Nuo kraujospūdžio šokinėjimo neapsaugotas niekas – net ir visiškai sveiki žmonės. Praleidę daugiau laiko karštyje jie gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti „mašaliukus“ prieš akis – visa tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemoje vyksta staigūs pokyčiai.
 
Vandens trūkumas
 
Intensyvus prakaitavimas karštuoju metų laiku vargina ir erzina daugelį: nesvarbu, kiek kartų lendama po dušu, norimos švaros ir gaivumo nėra, nes suprakaituoti vėl užtenka ir poros minučių. Vis dėlto prakaitavimas organizmui labai svarbus – juk būtent tai padeda normalizuoti organizmo būklę ir atvėsinti kūną.
 
Tačiau lazda visada turi du galus – negalima pamiršti ir dehidratacijos. Juk su prakaitu organizmas netenka tiek skysčių, tiek druskų ir mineralinių medžiagų, būtinų įvairiems apykaitos procesams. Pavyzdžiui, ilgai ir gausiai prakaituojant organizmui ima trūkti kalio ir magnio – o tai neigiamai atsiliepia širdžiai ir smegenims (organams, kuriems ir taip tenka labai didelis krūvis). Dehidratacija tiesiogiai priklauso nuo žmogaus intensyvumo karštą dieną – pavyzdžiui, intensyvų fizinį darbą dirbantis žmogus arba sportininkas gali netekti 5-6 litrų skysčių per dieną. Vaikščiodami saulėje prakaituojame dvigubai intensyviau, negu paprastai, o greitai bėgant prakaitavimo intensyvumas padidėja iki 4-6 kartų.

 
Karšti ginčai
 
Karštis lauke veikia ne tik fizinę žmogaus būklę, bet ir psichinę sveikatą. Įrodyta, kad dėl dviem laipsniais pakilusios oro temperatūros ženkliai šokteli agresyvumas. Beje, kritinė aplinkos temperatūra – 27-30 laipsnių. Jeigu termometras rodo mažiau, žmogus lengviau susidoroja su konfliktinėmis situacijomis.
 
Taip pat reikėtų paminėti, kad karštas oras padidina adrenalino ir noradrenalino lygį kraujyje (vieniems – viena, kitiems – kita). Pirmuoju atveju žmogus tampa aktyvesnis ir jaudresnis, antruoju – pradeda „lėtinti apsukas“.
 
Specialistai turi daugybę rekomendacijų, kaip išgyventi karščius be žalos sveikatai. Pavyzdžiui, širdininkams ir tiems, kurių kraujospūdis linkęs šokinėti, į lauką reikėtų išeiti kaip galima rečiau, daugiau laiko praleisti patalpose, kuriose yra kondicionierius. Papildomai širdies veiklai palaikyti galima pradėti valgyti daržoves ir vaisius, kuriuose būtų kalio ir magnio. Ir, žinoma, nešiotis su savimi vaistus – tam atvejui, jeigu ištiktų priepuolis.
 
Rekomendacija slėptis nuo saulės galioja visiems – kai tik įmanoma, traukitės į šešėlį. Daugiau gerkite – ir nebūtinai vien tik vandenį. Skysčių balansą organizme padės atkurti sultys, arbatos, kompotai. Labai naudinga gerti mineralinį vandenį. O štai alkoholio geriau visai atsisakyti – jis tik dar labiau išplės kraujagysles.
 
Taip pat patartina rinktis laisvus natūralių pluoštų drabužius – sintetika tik dar labiau skatins prakaitavimą. Eidami į saulę nepamirškite galvos apdangalo.
 
Kritiniais atvejais galima pridėti ledo prie limfmazgių, rankų riešų, už ausų.
 
Per karščius praverstų pakoreguoti ir savo mitybą: atsisakyti kepto, riebaus ir sūraus maisto, valgyti daugiau daržovių ir vaisių.
 
Būkite sveiki!