Milijonai žmonių visame pasaulyje, tiek moterys, tiek vyrai, kenčia nuo knarkimo. Tai ne tik poras erzinantis dalykas ar kantrybės išbandymo kantrybe testas, bet ir nemenkas pavojus žmogaus sveikatai, kadangi gali būti vienas iš pavojingos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomų.

Knarkimo priežastys
 
Miego metu atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenys, susiaurėja spindis ir sutrinka normalus kvėpavimas. Dėl išaugusio spaudimo ir pasikeitusio įkvepiamo oro srauto dažnio, minkštosios dalys (minkštasis gomurys ir liežuvėlis) pradeda vibruoti. Taip atsiranda tipiškas knarkimo garsas.
 
Knarkimas taip pat labai priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyresnio amžiaus žmonės ir vyrai knarkia dažniau. Atkreipkite dėmesį į žemiau išvardintus knarkimą sukeliančius rizikos faktorius:
 

• Antsvoris;
• Alkoholio vartojimas prieš miegą;
• Tabakas, migdomieji ir raminantieji vaistai;
• Miegojimas ant nugaros;
• Įvairaus tipo nuovargis;
• Perdžiūvusi nosies gleivinė;
• Iškrypusi nosies pertvarta (sulaužyta nosis).

 
Kuo gresia negydomas knarkimas
 
Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus prabunda nepailsėjęs ir irzlus, ilgainiui blogėja atmintis, iškyla depresijos grėsmė, gali pradėti varginti nemiga ir mieguistumas dienos metu, lytinės veiklos sutrikimai.
 
Jei kurį nors tam tikrą laiko tarpą negirdime knarkiančiojo, tai jau pavojaus signalas. Kvėpavimas sustoja, ir vėl atsistato labai gerai pažįstamu „pjaunančiu garsu“. Jei kvėpavimas nutrūksta daugiau nei 5 kartus per valandą ir kiekvienas kartas trunka ilgiau nei 10 sekundžių, galima konstatuoti sunkų kvėpavimo sutrikimą, vadinamą miego apnėjos sindromu (MAS) (angl. Sleep Apnea Syndrome).
 
Priklausomai nuo dažnumo ir laikotarpio, deguonies tiekimas organizmui labai sumažėja. MAS paveikti žmonės, skundžiasi:
 

• nuovargiu dienos metu
• susilpnėjusia koncentracija
• nuotaikų svyravimais, dirglumu

 
Ir tai tik keletas iš paminėtų simptomų. Komplikacijų sąrašą taip pat papildo padidėjęs kraujo spaudimas, aritmija, miokardo infarktas, insultas, depresija ir sutrumpėjęs gyvenimo laikas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, daug dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.

Vokietijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad kas penktas suaugęs žmogus knarkia, o žmonių nuo 40-ties iki 60-ties amžiaus grupėje, knarkiančių populiacija siekia net 60%.
 
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) ( angl. Obstructive sleep apnea (OSA) serga maždaug nuo 2-jų iki 4-ių procentų visos Vokietijos populiacijos, t.y. apie 2 – 3 milijonus žmonių. Dėl nepakankamos informacijos sklaidos apie šią ligą, tik maždaug 5% knarkiančiųjų žino sergą OMA.
 
Sergantysis gali ir nepastebėti ligos simptomų, tačiau šeimos nariai turėtų suklusti pastebėję nuotaikos ar elgesio pokyčius, o lovos partneriui pastebėjus kvėpavimo pauzes miego metu nedelsiant paskatinti kreiptis į gydytojus.
 
Gydymo būdai
 
Tikslias knarkimo priežastis gali nustatyti tik gydytojas. Jei būtini išsamesni tyrimai, pacientai turi būti siunčiami į Miego sutrikimų centrą naktiniams polisomnografijos tyrimams, būtina nosies-ausų-gerklės specialisto apžiūra.
 
Galimus gydymo terapijos būdus pacientams skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius ir esamus sveikatos sutrikimus.
 
Paprastai pacientams skiriamas nuolatinio teigiamo oro slėgio aparato CPAP (continuous positive airway pressure) terapija. Kai kuriais atvejais skiriamas chirurginis gydymo būdas, taikoma pozicinė terapija.