Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), o Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai.
Per aštuonis šių metų mėnesius Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 43 ligos atvejai, iš jų Vilniaus mieste – 36. Tuo tarpu 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 10, o 2011 m. – 17 VHA atvejų.
Šiemet Vilniuje kilo trys VHA protrūkiai: romų bendruomenėje, Grigiškių pradinėje mokykloje bei Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Pavieniai VHA atvejai registruojami mokyklose, globos namuose, kitose įstaigose.
Hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų. Vienas iš būdingų šios infekcijos epidemiologinių dėsningumų yra periodiškumas. Sergamumo sumažėjimas iki neįprastai mažo lygio 2002–2003 m. gali rodyti, kad yra sumažėjusi užsikrėtimo rizika fekaliniu-oraliniu būdu per maistą, vandenį ir nešvarias rankas.
Tačiau ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas ateityje nesumažins hepatito A problemos, jeigu nebus tinkamai panaudotos vakcinacijos galimybės. Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir didelių protrūkių tikimybė. Tokie protrūkiai buvo kilę 2007 m. Latvijoje, 2011 m. Estijoje. Pagrindiniu infekcijos plitimo būdu ir buvo buitinis kontaktas su sergančiaisiais.
Atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį, visuomenės sveikatos specialistams nekyla abejonių, kad Lietuvoje yra palankios prielaidos stambiems A hepatito epideminiams protrūkiams. Pastaruoju metu stebimas sergamumo didėjimas nėra atsitiktinis. Vykstant epideminiam HAV plitimui Lietuvoje, didžiausi sergamumo rodikliai paprastai užregistruojami 7–14 m. ir 15–19 m. amžiaus grupėse. Tačiau, tai nereiškia, kad viruso cirkuliacija jaunesnio amžiaus vaikų grupėje vyksta lėčiau.
Pastaruoju metu pasikeitė ir kiti hepatito A epidemiologiniai dėsningumai. Vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra ne tik buitinis kontaktavimas su sergančiuoju hepatitu A, nepakankama rankų higiena, bet ir kelionės į užsienio šalis, intraveninių narkotikų vartojimas.
Lietuvoje intraveninių narkotikų vartojimas jaunų žmonių grupėje yra plintantis reiškinys, todėl dėl šio rizikos veiksnio reikėtų tikėtis hepatito A susirgimų padaugėjimo paauglių ir jaunų suaugusių žmonių grupėje.
Visuomenės informavimas ir švietimas, rankų higiena yra labai svarbios priemonės mažinant užsikrėtimą hepatito A virusu, tačiau vien nespecifinėmis profilaktikos priemonės VHA plitimo nepavyks sustabdyti.
Viena efektyviausių hepatito A kontrolės priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Apie 95–100 % iki 12 mėnesių ir vyresnių vaikų, o taip pat suaugusiųjų praėjus 4 savaitėms po vakcinacijos viena doze įgauna apsauginį imunitetą. Paskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.
Ypač svarbu paskiepyti vaikus, lankančius lopšelius ir darželius, o taip pat 6–7 metų amžiaus vaikus, kurie pradeda lankyti mokyklą. Hepatito A vakcina taip pat rekomenduojama:
- keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
- vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
- kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
- asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams;
- silpno imuniteto, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis asmenims;
- vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
- švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
- asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
- asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.
