Jeigu įtariate, kad jūsų artimas žmogus serga Alzheimeriu – centrinės nervų sistemos liga, kurią lydi protinių gebėjimų susilpnėjimas, - neatidėliodami kreipkitės į specialistus ir atlikite keletą paprastų testų, kurių įgyvendinimas yra elementarus bet kuriam sveikam žmogui, tačiau praktiškai neįmanomas tam, kuris serga Alzheimeriu.

• “Laikrodžio testas” - paprašykite nupiešti laikrodį, kurio rodyklės rodytų tam tikrą konkretų laiką.  Sergantieji įprastai painioja skaičius, negali teisingai sudėlioti rodyklių, o gali ir aplamai jas nupiešti ne laikroduko viduje, o išorėje;
• Paprašyti paeiliui išvardinti pirštų pavadinimus;
• Paprašykite įsiminti keletą dalykų ar žodžių ir po 10 minučių pasiūlykite juos pakartoti.

Jei žmogui kyla sunkumų su šiomis užduotimis – tai gali būti Alzheimerio ligos požymis, tačiau diagnozę, žinoma, turėtų nustatyti specialistas.

Jei vis dėl to jūsų artimam žmogui diagnozuotas Alzheimeris, jums būtina suprasti esamą jo būklę, nes tolimesnė ligos eiga didele dalimi priklausys būtent nuo jūsų elgesio. Ši liga gana stipriai priklauso išorinių veiksnių. Tiems, kurie rūpinasi Alzheimeriu sergančiu žmogumi, būtina pasistengti kaip įmanoma sklandžiau organizuoti jo kasdienį gyvenimą, nes pats sergantysis dažniausiai negali savimi pasirūpinti.

Ankstyvoje Alzheimerio stadijoje rekomenduojama skatinti sergančiojo aktyvumą: pasivaikščiojimų metu patartina rinktis naujus maršrutus, nuolatos aptarinėti naujus įvykius. Liga vystosi lėtai, todėl ilgą laiką gali pasireikšti tik pavieniai simptomai, kuriuos galima prislopinti aktyvinant protinę veiklą. Tačiau kai ligos progresavimas tampa akivaizdus, staigių pasikeitimų reikėtų vengti. Šiame etape patartina laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Aiškus dienos režimas, kurio metu atliekami labiausiai įprasti ir malonumą teikiantys veiksmai, pavyzdžiui, darbas sode ar gyvūnėlių maitinimas.
• Taktiškas požiūris. Prie sergančiojo nereikėtų aptarinėti jo būklės, kelti balso ar kaltinti jo kažko nesugebant. Nepamirškite, kad tai liga ir žmogus nėra kaltas dėl tokios savo būklės.
• Bendravimas. Su sergančiuoju bendraukite maloniai, kalbėkite neskubėdami, leisdami jam apdoroti gaunamą informaciją. Pageidautina, kad bendravimas vyktų “akis į akį” (ne nusisukus ar dirbant savus darbus). Atkreipkite dėmesį į neverbalinę sergančiojo kalbą.
• Rengimasis. Nieko nuostabaus, jei ligonis tiesiog pamirš, kad jam reikia apsirengti, todėl pasistenkite, kad drabužiai visuomet gulėtų matomose vietose, o juos būtų lengva apsirengti: kuo mažiau sagučių, užtrauktukų ir kitokių sutvirtinimų – tuo geriau. Pasistenkite, kad drabužiai būtų sudėti tokia tvarka, kokia juos reikia rengtis: pačiame viršuje apatiniai drabužėliai, tuomet kojinės, kelnės, marškiniai ir t.t. Jei sergantysis pats rengiasi labai lėtai, nepraraskite kantrybės ir nepulkite į pagalbą, nes tai paskatins elementarių įgūdžių pamiršimą.
• Mityba. Sergantis žmogus gali pamiršti pavalgyti ar neprisiminti, kaip naudotis stalo įrankiais. Priminkite, kad jau metas valgyti ir pasiūlykite maistą, kurį galima valgyti rankomis arba patys supjaustykite gabaliukais. Stenkitės, kad maistas nebūtų per karštas arba per šaltas, nes sergantysis gali būti praradęs instinktyvų gebėjimą atsargiai paragauti. Alzheimerio ligai smarkiai progresuojant, gebėjimas kramtyti ir ryti gali būti visai prarastas.
• Tualetas. Sergantysis gali pamiršti, kur yra tualetas arba nejausti poreikio jame apsilankyti. Reguliariai priminkite, kad jau metas apsilankyti tualete, o jo duris nudažykite ryškesne spalva arba palikite atvertas duris, kad būtų lengviau pastebėti.
• Vaistai. Jei sergantysis vartoja vaistus, leiskite juos gerti tik su jūsų priežiūra. Alzheimerio liga sergantis žmogus gali ne tik pamiršti, kad metas gerti vaistus, bet ir pamiršti, kad juos jau išgėrė.

Taip pat reikėtų vengti veiksnių, kurie gali pabloginti situaciją:

• Nepažįstamų vietų;
• Ilgo būvimo vienumoje;
• Išorinių dirgiklių, pavyzdžiui, susitikimų su nepažįstamais žmonėmis;
• Tamsos (apšvietimas būtinas ir naktį);
• Per didelės šilumos ar šalčio (organizmo termoreguliacija gali būti sutrikusi);

Psichologinis išbandymas

Vidutinė gyvenimo trukmė po Alzheimerio ligos nustatymo yra maždaug 5-7 metai, tačiau esama duomenų apie kur kas geresnius rodiklius: 12 – 21 metai. Sergančiojo artimiesiems tai gana rimtas psichologinis išbandymas, juk stebėti, kaip artimas žmogus vis sunkiau orientuojasi situacijoje, o padėti jam galima tik iš dalies – labai sunku. Nuolatinė sergančiojo priežiūra reikalauja kantrybės ir daugybės pastangų, o laikui bėgant patiems ligonį slaugantiems artimiesiems prisireikia psichologinės pagalbos.

Psichologai pataria garsiai dalintis savo išgyvenimais ir neužsidaryti savyje. Jei yra galimybė, priežiūrą pasiskirstyti su kitais artimaisiais arba bent retkarčiais kreiptis į slaugytojus. Būtina bent kažkiek laiko skirti vien tik sau ir pailsėti. Ir svarbiausia – nekaltinti savęs dėl progresuojančios ligos, nes jūs galite padėti artimam žmogui su kasdieniais darbais, tačiau ligos eigos ir progresavimo nulemti negalite.