Žmonės pamiršo, ką reiškia mėgautis maistu: to valgyti negalima, tas nesveika... Baimė, kad organizme padaugės (arba jau padaugėjo) cholesterolio, virto baubu, nuo kurio pasislėpti tampa vis sudėtingiau. Rūpinimasis savo sveikata neturėtų virsti sudėtingu uždaviniu – juo labiau, kad dauguma bauginančių dalykų iš tiesų nėra tokie jau pavojingi, kokie atrodo.

Cholesterolis – organizmui gyvybiškai svarbi medžiaga: ji dalyvauja naujų ląstelių kūrimo procese, gamina hormonus, apsaugo nervus. Problemų kyla tik tada, kai atsiranda jo perteklius, bet čia ir vėl susiduriama su šiokiu tokiu keblumu: cholesterolio rūšių yra ne viena.

Maistinis cholesterolis – tai tas, kurį suvalgome su maistu. Daugiausia jo turi gyvūlinės kilmės riebalai. DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis laikomas geru: jis valo arterijas, tad kuo jo daugiau, tuo geriau. MTL (mažo tankio lipoproteinų) – atvirkščiai. Jis arterijas užkemša, tad jo perteklius gali turėti neigiamų pasekmių.

Norintiems sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje specialistai pataria:

Sekite kūno svorį. Kuo esate pilnesnis, tuo daugiau cholesterolio jūsų organizme. Jeigu turite antsvorio, į dienos racioną įtraukite daugiau košių, vaisių, daržovių, apribokite kaloringų ir riebių patiekalų vartojimą. Iš mėsos ir pieno produktų gaunamų kalorijų suma neturėtų viršyti 1/3 jūsų dienos normos.

Vartokite alyvuogių aliejų. Jame, kaip ir rapsų aliejuje, riešutuose, žemės riešutų svieste ir avokaduose, daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda sumažinti cholesterolio lygį.

Nevalgykite daug kiaušinių (bent jau jų trynio). Įsisavinamas juose esantis cholesterolis ar ne – gydytojai vis dar nesutaria, tačiau piktnaudžiauti vis tiek nereikėtų. Per savaitę rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 3.

Įtraukite į savo meniu daugiau ankštinių augalų. Tyrimais įrodyta, kad pupelės efektyviai padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Kadangi jų yra daugybė rūšių, be to, galima rasti įvairių receptų, šis naudingas patiekalas neturėtų greitai nusibosti.

Valgykite daugiau vaisių arba avižų. Avižų sėlenos, kaip ir vaisiuose esantis pektinas, daro teigiamą poveikį jūsų organizmui, tad galite jų maišyti į košes, jogurtą ir įvairius kepinius. Skanu ir sveika!

Nepamirškite ir kukurūzų. Tyrimais įrodyta, kad jų poveikis toks pat, kaip ir pupelių ar sėlenų.

Valgykite morkas. 2 morkos per dieną padės sumažinti cholesterolio kiekį iki 20 %.


Mankštinkitės. Intensyvios treniruotės padeda išvalyti kraują ir neleidžia riebalams nusėsti ant arterijų sienelių.

Valgykit raudoną mėsą – saikingai, nupjovę matomą riebalinį sluoksnį. Britų mokslininkai teigia: jei sumažinsite suvartojamų riebalų kiekį, galėsite dažniau pasimėgauti nedideliu kiekiu mėsos.

Gerkite liesą pieną ir valgykite česnakus. Mokslininkams jau seniai žinomos gydomosios jų savybės. Aišku, kvapas nėra malonus, tačiau nauda didelė. Neseniai Japonijoje pradėtas gaminti beveik bekvapis jų ekstraktas, mažinantis riebalų koncentraciją kraujyje.

Sumažinkite suvartojamos kavos kiekį. Teksaso mokslininkas Barry R. Davis sieja padidėjusį cholesterolio kiekį su įpročiu gerti kavą, tačiau neišsiaiškino, kuris kavos komponentas dėl to kalčiausias. Suomių mokslininkų spėjimu, greičiausiai viską lemia jos virimo procesas: filtravimo būdu paruošta kava cholesterolio kiekio nedidina.

Nerūkykite. Tų, kurie leidžia sau per savaitę „sutraukti“ po 20 cigarečių, blogojo cholesterolio lygis ženkliai išauga, o gerojo – sumažėja. Tai dar viena priežastis atsisakyti šio kenksmingo įpročio.

Atsipalaiduokite. Margaret A. Karson, dirbanti slaugytoja, pastebėjo, kad pacientams, kurie klausėsi relaksacinės muzikos, sumažinti cholesterolio kiekį sekėsi geriau nei tiems, kurie tiesiog skaitė savo malonumui.

Kai kurių mokslininkų manymu, šią problemą galima išspręsti ir kitaip – jie siūlo naudoti maisto papildus.

Nikotino rūgštis kartais pasitelkiama kaip pagalbinė gydymo priemonė. Vis dėlto per dažnas jos vartojimas gali sukelti stiprų odos paraudimą, virškinimo sutrikimų, sutrikdyti kepenų veiklą, be to, jos teigiamas efektas mažinant riebalų koncentraciją kraujyje nėra labai žymus.

Vitaminas C, Paul Jacques teigimu, padidina gerojo cholesterolio kiekį pagyvenusiems žmonėms. Kai kurių kitų tyrimų duomenimis, jei jis vartojamas kartu su pektinais, poveikis būna dar geresnis. Prancūzų mokslininkai įsitikinę, tokiu efektu pasižymi ir vitaminas E.

Kalcis vartojamas tada, kai norima sustiprinti kaulus. Vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad 1 g dieną po 8 savaičių sumažino cholesterolio kiekį 4,8 %, o kito – kad 2 g kalcio karbonato per dieną po dvylikos mėnesių sumažina cholesterolio koncentraciją ketvirtadaliu.

Na, o baigiant reikėtų paminėti dar keletą galimų problemos sprendimo priemonių: tai arbata (tiksliau, joje randamas tiaminas), citrinžolių aliejus (naudojamas rytietiškiems patiekalams pagardinti), miežiai, ryžių sėlenos, aktyvinta anglis. Visa tai padeda sumažinti cholesterolio kiekį, tačiau tyrimai vis dar atliekami.