„Parengti nepilnametį lytiniams santykiams tėvai yra pasirengę tik iš dalies, nes jie patys neturi pakankamai žinių ir informacijos. Suaugusieji dažniausiai pasakoja apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, supažindina su pasekmėmis – neplanuotu nėštumu ar infekcinėmis ligomis, tačiau per mažai dėmesio teikia neplanuoto nėštumo prevencijai“, – sako Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė.

Ketinimai ir veiksmai skiriasi

Pasak E. Kuliešytės, 37,8 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad žinių apie kontracepciją paaugliai pirmiausia turi gauti iš tėvų, tačiau kalbėdami lytinių santykių tema pirmiausia apie kontracepciją papasakotų vos 5,2 proc.

11 proc. gyventojų nepilnamečiams pirmiausia kalba apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, 6,4 proc. – apie emocinio ryšio su partneriu svarbą, 4,8 proc. sako įspėjantys dėl neplanuoto nėštumo, o 2,1 proc. – lytiškai plintančių infekcijų.

Beveik pusė apklaustųjų (46,6 proc.) apie lytinius santykius yra linkę pateikti fragmentinę informaciją – pasakoja apie viską po truputį. 10,5 proc. gyventojų nepilnamečiams apie lytinį gyvenimą nieko nepasakoja, nes nežino, kaip su nepilnamečiu kalbėtis šia tema. Vyrai dažniau nei moterys nurodė nekalbantys su paaugliais apie lytinį gyvenimą.

„Dabartiniai suaugusieji neturėjo tinkamo pavyzdžio vaikystėje iš savo tėvų, kaip, kada ir ką reikėtų kalbėti su savo vaiku apie intymų gyvenimą ir jo pasekmes. Taigi, suaugusieji turėtų suprasti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo pačių lytiniu švietimu, kad mokėtų vaikui suprantama kalba papasakoti, paaiškinti, diskutuoti“, – sako Karolina Bajoriūnienė, psichologė.



Kalbasi per vėlai

„Tėvai nepilnamečių neplanuoto nėštumo ar infekcinių ligų prevencija pradeda rūpintis gerokai per vėlai. Dažniausiai tik sužinoję apie pirmuosius lytinius santykius bando inicijuoti pokalbį, suteikti informacijos apie kontracepciją, nukreipti pas specialistą ar imasi kitų veiksmų“, – pavėluotą reakciją akcentuoja E. Kuliešytė.

Sužinoję, kad nepilnametis jau yra turėjęs lytinių santykių, 47,2 proc. apklaustųjų pirmiausia jam papasakotų apie kontracepciją, o kontraceptinių priemonių nupirktų tik 7,8 proc., 22,5 proc. nukreiptų pas ginekologą pasikonsultuoti, 12,3 proc. bandytų atkalbėti nuo kitų lytinių santykių. Vis dėlto 7,4 proc. gyventojų sako, jog lytinis gyvenimas yra atžalos asmeninis reikalas, tad į situaciją nesikištų.

Apklausa atskleidė skirtingus vyrų ir moterų ketinimus. Didesnis procentas moterų nei vyrų nukreiptų konsultuotis pas ginekologą, o atkalbinėtų nuo kitų lytinių santykių ar iš viso nesikištų daugiau vyrų.

„Gydytojo vaidmuo nepilnamečio lytiniame švietime turėtų būti reikšmingas. Būtent specialistas galėtų paskatinti atidėti seksualinio gyvenimo pradžią, o jei nepilnametis jau jį yra pradėjęs – supažindinti su kontracepcijos galimybėmis bei grėsmėmis jų nenaudojant“, – sako dr. Žana Bumbulienė, akušerė ginekologė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narė.

Nėštumo atveju – palaikytų

48 proc. apklaustųjų teigia, kad, sužinoję apie paauglio neplanuotą nėštumą, pirmiausia palaikytų moraliai ir paremtų finansiškai ir savo atžalą, ir partnerį. 19,4 proc. elgtųsi taip, kaip norėtų jų vaikai. 6,3 proc. skatintų nutraukti nėštumą.

Finansiškai ir moraliai savo atžalą ir partnerį labiau remtų moterys (moterys – 50 proc., vyrai – 46 proc.), o nėštumo nutraukimui labiau linkę pritarti vyrai (vyrai – 8 proc., moterys – 5 proc.).

Lyginant pagal amžių, moraliai ir finansiškai savo vaiką ir partnerį labiau palaikytų vyresnio amžiaus (40 – 50 metų) žmonės – 56 proc.