Krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis puodas“ – tokiais ir panašiais epitetais žmonės apibūdina jausmą, kuris patiriamas, sergant prieširdžių virpėjimu. Tai pats dažniausiais ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas. Nuo jo kenčia apie 3 proc. visų pasaulio gyventojų. Verta susipažinti su prieširdžių virpėjimo simptomais – galbūt ateityje tai padės jums išgelbėti savo arba artimųjų gyvybę ar sveikatą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas pasakoja, jog, vadovaujantis Europos kardiologų draugijos kongrese pristatytomis naujausiomis rekomendacijomis, kaip gydyti prieširdžių virpėjimą, numatoma, kad net vienas iš keturių vidutinio amžiaus Europos piliečių ateityje gali susirgti šia liga.
Prieširdžių virpėjimas ištinka, kai normalus širdies ritmas išeina iš rikiuotės. Širdies raumuo nustoja susitraukinėti stipriai ir reguliariai – dėl sparčių ir nereguliarių elektros signalų, pradeda virpėti viršutinėje širdies dalyje esantys prieširdžiai. Kraujas nebepumpuojamas taip veiksmingai. Prieširdžių sužadinimo dažnis gali siekti net 300–800 kartų per minutę. Dėl to širdis ima neritmiškai plakti – dažnis gali siekti 140 – 160 ir daugiau kartų per minutę.
Anot prof. A. Puodžiukyno, kartais prieširdžių virpėjimas ištinka dėl labai aiškių provokuojančių priežasčių. Taip gali nutikti dėl vožtuvų ydų, širdies raumens pertempimo, padidinto kraujo spaudimą, nutukimo ir pan. Tačiau kartais ši liga gali atsirasti kaip žili plaukai – ja gali susirgti bet kuris tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai