Angina (arba ūminis tonzilitas) –  tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių audinio uždegimu. Dažniausiai būna gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės įtraukiamos rečiau. Liga vystosi greitai ir užtikrintai, jai būdinga staigiai pakilusi kūno ir bendro pobūdžio negalavimai.

Sergantis žmogus gali kone valandos tikslumu nurodyti, kada jis buvo sveikas, o kada prasidėjo liga. Pacientas ima skųstis gerklės skausmais, jam iki 40 laipsnių pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, padidėja limfmazgiai, parausta tonzilės (ant jų gali atsirasti baltų apnašų), ir t. t.

Priimta manyti, kad ligos priežastis yra  A grupės beta hemolizinis streptokokas. Šis mikrobas turi puikias sąlygas daugintis gomurio migdolinėse liaukose (tonzilėse), nes jose yra kišenės, kuriose mikrobai jaučiasi tarytum šiltnamyje. Vis dėlto paskutiniu metu mokslininkai labiau linksta kaltinti adenovirusus, stafilokoko bakterijas, pneumokokus ir grybelius. Ligos eiga labai priklauso nuo ligos sukėlėjo.

Gydantis anginą būtina gydytojo priežiūra. Svarbu atminti ir tai, kad gerklės skausmas, paraudimas ir bendri negalavimai gali reikšti ir kitas pavojingas infekcines ligas, pavyzdžiui, difteriją (jeigu ji diagnozuojama per vėlai, pasekmės gali būti labai liūdnos – neatmetama tikimybė, kad žmogus gali net mirti).

Kas serga angina?

Streptokokai, kaip ir virusinės infekcijos, plinta oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad ligos platintoju ir šaltiniu yra sergantis pacientas. Paprastai anginai imlesni žmonės iki 30 metų, taip pat vaikai. Svarbu pabrėžti tai, kad persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas – sirgti ja galima be galo ir be krašto.

Tačiau tai nereiškia, kad angina neišgydoma ir kad ja sergantis žmogus yra pasmerktas, kad nėra jokių būdų jos išvengti. Tai tikrai nėra tiesa. Streptokokai žmogaus organizme gali egzistuoti labai ilgai, tačiau nedaryti jam jokios žalos. Į ligos vystymąsi pastūmėja tik šaltas maistas, ledai, ledinis vanduo ir sezoniškai susilpnėjęs imunitetas.

Nenuostabu, kad angina dažniausiai puola per pavasario atodrėkį, kai kaitaliojasi orai, o organizmui ima trūkti vitaminų.

Kaip sustiprinti imunitetą?

Svarbu paminėti, kad žmonės, kurių imunitetas stiprus, ne taip dažnai serga šia liga, o jeigu vis dėlto apsisaugoti nuo jos ir nepavyksta, persergama daug lengviau. Tai reiškia, kad pavasarinės anginos galima išvengti nuolat grūdinantis ir sportuojant.

Žinoma, labai didelę reikšmę turi ir visavertė mityba. Kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, pavasarį mūsų organizmui tikrai ima trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl labai patartina skirti daugiau dėmesio tam, ką valgote. Racione turėtų būti kopūstų (tiek šviežių, tiek raugintų), svogūnų, ridikėlių ir ropių.

Jei kalbėtume apie vaisius – pagarbos nusipelnė ne kriaušės ir bananai, o apelsinai, mandarinai, citrinos, kiviai ir ananasai. Gaila, bet taip mėgstami obuoliai ir vynuogės pavasariop naudos jau nebeduoda – vitaminų atsargos juose jau būna išsekusios.


Stiprinti imunitetą galima ir specialiais vaistiniais kompleksais bei homeopatinėmis priemonėmis, tačiau vartoti juos galima tik tuo atveju, jeigu taip liepė gydytojas – vaistai gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį, ir jūs tikrai negalite numatyti, kuo viskas pasibaigs.

Išmėginkite fitoterapiją. Puikių rezultatų duoda reguliarus erškėtuogių, šaltalankių ir ramunėlių nuovirų vartojimas, taip pat – džiovintų vaisių kompotai, mėtų, liepų arbatos. Visus šiuos gėrimus galima vartoti vietoje įprastos arbatos arba kavos, kaitalioti juos tarpusavyje.

Anginos profilaktika

Anginos profilaktika apima nuolatinį jos sukėlėjų šalinimą tonzilių srityje. Gerų rezultatų duoda gerklės skalavimas šalavijų, ramunėlių ir medetkų nuoviru (reikia užvirinti arbatinį šaukštelį vaistažolių litre vandens ir naudoti atvėsusį skystį skalavimui).

Žolelių nuovirai tinka ir gerklės grūdinimui – jie gali būti arba atvėsinti, arba visiškai šalti. Skalauti reikėtų po 3–4 kartus per dieną, ypač tuo metu, kai didesnė peršalimo ir anginos tikimybė.

Kaip jau minėta, angina užsikrečiama oro lašeliniu būdu, kitaip tariant – kontaktuojant su ligoniu, esant toje pačioje patalpoje, kur jis iki tol buvo. Pavojingiausios vietos – parduotuvės, kino teatrai, kavinės, vaistinės, poliklinikos ir viešasis transportas. Žmonėms, dažnai sergantiems angina, pavasarį geriau privengti viešųjų vietų, daugiau vaikštinėti gryname ore, sportuoti.

Vertėtų atminti, kad anginos paūmėjimą skatina šaltas maistas, ledai ir šalti gėrimai – vadinasi, šių dalykų geriau vengti.

Anginos gydymas

Vienas iš šiai ligai būdingų bruožų yra tai, kad ja sergama pakartotinai. Kartą ja persirgęs žmogus lieka rizikos grupėje visam gyvenimui. Išvengti naujo paūmėjimo galima tik tinkamai gydantis, vengiant komplikacijų ir stengiantis greičiau pasveikti.

Angina turėtų būti gydoma ne mažiau kaip dešimt dienų: ligonis turi gulėti lovoje, gausiai gerti, suvartoti pakankamai vitaminų ir gydytis vaistais, kuriuos išrašė gydytojas.

Maistas turėtų būti švelnus – atsisakoma keptos mėsos, aštrių patiekalų ir alkoholinių gėrimų, nes jų vartojimas gali sukelti gerklų pūlinį ir apsunkinti ligos gydymą.

Pirmosiomis ligos dienomis pacientas turi būti izoliuotas gerai vėdinamoje patalpoje. Grįžti į įprastinio gyvenimo vėžes galima tik visiškai pasveikus, atgavus jėgas. Jeigu laikysitės visų šių taisyklių, jūs galėsite užkirsti kelią anginai – ligai, kuri gyvybei nepavojinga, tačiau gali sukelti daugybę komplikacijų ir privesti iki kitų ligų.