Teigiamos ypatybės, kuriomis pasižymi jautrus asmuo:

1. Visi nori būti jo draugu. Jis jautrus ne tik savo poreikiams, bet ir moka pajausti tai, ko reikia kitiems, išmoksta ir geba suderinti skirtingus pageidavimus ir randa optimalų kompromisą.

2. Jis mandagus ir gerų manierų. Toks asmuo giliai širdyje visuomet jaučiasi blogai, jeigu nuliūdina ar nuvilia kitus, todėl kaip įmanydamas, stengiasi to nedaryti.

3. Lengvai mėgaujasi ir džiaugiasi kiekviena akimirka. Jautrus žmogus moka malonius gyvenimo momentus patirti labai giliame lygmenyje – mėgaujasi kvapais, garsais, žvilgsniais ir skoniais. Jį stipriai gali įkvėpti ir paskatinti teigiamai pasikeiti: gamtos grožis, menai, nuoširdūs žmonės.

4. Moka būti vienumoje. Jautrūs žmonės greitai „persisotina“ aplinkos dirgikliais, todėl neretai atsitraukia į savo asmeninę erdvę, bei puikiai leidžia laiką vienumoje, įsijaučia į save ir savo poreikius.

5. Geba didžiuotis ne tik dideliais laimėjimais, bet ir smulkiais pasiekimais. Jautrūs žmonės pastebi įvairias smulkias detales, dėl to stengiasi darbus atlikti kokybiškai, ištobulina atliekamą užduotį tiek, kiek sugeba. Daug kas nori tokio asmens į savo komandą.

Būnant super jautriu žmogumi įprastai kyla šių nepatogumų, su kuriais reikia išmokti tvarkytis:

1. Dažnai susigraudina ir ašaroja.  Verkti nėra kažkokia gėda ar neigiamas dalykas, visgi jautriems žmonėms verkimas neretai sukelia nepatogių situacijų ir aplinkinių nesupratimą. Jautrieji geba apsiverkti pamatę mielą šuniuką, kačiuką ar pažiūrėję liūdną filmą. Kuomet jiems liūdna, neretai emocijos sustiprėja kelis kartus, todėl tenka išmokti stipresnės savitvardos.
   
    
2. Gali nepastebimai tapti žmonių pataikautoju. Dėl tos pačios priežasties – nenoro nieko įžeisti ir nuliūdinti, neretai jautrus žmogus nepelnytai kitus giria, nutyli tiesą, dėl to jam itin svarbu išsiugdyti gebėjimą sakyti tiesą ir nuomonės tvirtumą.
   
    
3. Dvejoja priimdamas sprendimus. Nepriklausomai nuo to, ar šis žmogus susiduria su maža ar didele dilema, jis ją spręs ir nagrinės labai ilgai, o priėmęs sprendimą, dar kurį laiką graušis, kad galėjo pasielgti kitaip.
   
    
4. Lengvai paveikiamas aplinkos ir savo nuotaikų. Jautrūs asmenys, būdami itin empatiški, neretai jausdami kitų emocijas, supainioja jas su savomis, nesupranta, kodėl staiga pradeda blogai jaustis, neturi nuotaikos. Ši problema sumažėja, kai išmokstama atskirti savus jausmus nuo kitų žmonių išgyvenimų. Iš priklausymo nuo savo nuotaikos išbrendama ugdant atsakomybę, kad vien dėl to, jog esi prastai nusiteikęs, tai nėra priežastis visai atsisakyti tą dieną kažką veikti.
   
    
5. Dažnai nesuprantamas kitų žmonių. Jautrus žmogus įsivaizduoja, kad kitas asmuo lygiai taip pat, kaip ir jis, tikrai jaučia ir turi suprasti net ir subtiliausias emocijas ar kūno kalbą, kuomet iš tikrųjų taip nėra, ir neretai kitus apkaltina nejautrumu bei nesupratingumu (pavyzdžiui, kodėl kitas, neva beširdis, negaili kačiuko įstrigusio medyje arba kodėl neverkia dėl to, kad mirė trečios eilės teta). Visgi tai tik parodo, kad problema yra abipusė: ne tik mažiau jautrus žmogus stokoja įgūdžių suprasti kitą, bet ir itin jautrus asmuo neretai pamiršta, kad kiti yra skirtingi ir negali mąstyti taip pat.