Šių metų pradžioje pasaulis sužinojo apie dar vieną baisią pandemiją. SARS-CoV-2, arba įprasčiau – koronavirusas, nuskriaudęs visus pasaulio žemynus. Reikalų su pandemijomis esame turėję ir anksčiau, dar šiame tūkstantmetyje: SARS epidemija 2003 m., MERS viruso protrūkis 2012 m., Ebolos hemoraginė karštinė 2014 m.
Pradėjus plisti virusui, ėmėme daug kalbėti apie nuo jo saugančias priemones. Apie jas nuolat rašoma įvairiuose šaltiniuose, todėl norėtume aptarti vieną iš apsauginių priemonių – rankų higieną ir dezinfekciją. Rankų higiena yra svarbi visuomet. Sveikos gyvensenos specialistai nuolat tai pabrėžia kalbėdami apie gripo bei kitų užkrečiamųjų ligų prevenciją. Medicinos įstaigų darbuotojai puikiausiai žino, kaip dezinfekuoti rankas, kad jos turi būti švarios prieš atliekant dezinfekciją, kokias priemones naudoti, kaip tą teisingai atlikti. Tačiau plačiajai visuomenei apie teisingą dezinfekcinių priemonių naudojimą tikrai gali kilti nemažai klausimų.
Pradėkime nuo to, kokios priemonės rankų dezinfekcijai apskritai būna. Iki šių metų pradžios Lietuvoje bei daugelio pasaulio valstybių rinkose vyravo profesionalios dezinfekcijos priemonės. Profesionalios, nes gaminamos pagal tam tikrą formulę, išbandytos, sertifikuotos ir t. t. Šių metų pradžioje, pavasarį, sužinojus apie pirmuosius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, rankų dezinfekcijos poreikis išaugo kelis šimtus kartų. Kas nutiko toliau? Šių priemonių gamintojai nebespėjo gaminti, nes poreikis augo su kiekviena diena, o stipriai padidinti pajėgumus gamintojai negalėjo. Lietuvoje išryškėjo dezinfekcinio skysčio rankoms stygius. Atsižvelgiant į tai Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė įgalioti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą suteikti leidimus alkoholinių gėrimų gamintojams gaminti rankų bei paviršių dezinfekcinį skystį. Dezinfekcinio skysčio sudėties formulė buvo pasirinkta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę Nr. 1.
Ką gi mums sako formulė Nr. 1? Pagal šią formulę pagamintame dezinfekciniame skystyje turi būti šios medžiagos: etanolis (80 proc.), glicerolis (1,45 proc.), vandenilio peroksidas (0,125 proc.), likęs kiekis – vandens. Toks skystis yra veiksmingas ginklas prieš visus virusus, bakterijas bei kitus mikroorganizmus. Bet grįžkime prie profesionalių rankų dezinfekantų. Tai kuo gi jie skiriasi nuo dezinfekcinių skysčių, pagamintų pagal formulę Nr. 1? Atsakymas labai paprastas – profesionalių rankų dezinfekcijos priemonių gamintojai gaminamuose skysčiuose be alkoholio dar naudoja specialias medžiagas tam, kad sušvelnintų agresyvų etilo alkoholio poveikį. Be etanolio į tokias priemones dedamos medžiagos – pantenolis, į dar aukštesnės kokybės priemones – pantenolio bei vitamino E kompleksas, kuris užtikrina puikią odos apsaugą ir priežiūrą kaskart dezinfekuojant rankas. Dezinfekanto sudėtyje esantis pantenolis bei vitaminas E tausoja mūsų rankų odą, o etanolis sunaikina visus virusus bei bakterijas.
O kas gi nutinka naudojant agresyvesnes rankų dezinfekcijos priemones? Daugelis naudojančių turbūt patvirtintų, kad dažnai rankas dezinfekuojant sausėja rankos, blogesniu atveju – atsiranda nedidelės žaizdelės. Taigi matome, kad neigiamas poveikis mūsų rankų odai yra akivaizdus.
Profesionalių, sertifikuotų priemonių gamintojai laikosi nustatytų standartų. Higieninę rankų dezinfekciją reglamentuojantis standartas EN1500 nurodo, kad 3 ml priemonės turi būti naudojama jos užpilant ant rankų ir rankos turi būti drėgnos ne mažiau 30 sek. O naudojant aukščiausios kokybės priemones užtenka, kad rankos būtų drėgnos tik 15 sek. Šis laikas vadinamas ekspozicijos laiku, skirtas tam, kad būtų sunaikinti virusai ir bakterijos ant mūsų rankų odos. Kuo trumpesnis ekspozicijos laikas, tuo patogiau naudoti dezinfekantą. Svarbu dezinfekcinę priemonę naudoti kaip parašyta jos naudojimo instrukcijoje. Tuomet būsime tikri, kad mūsų rankos bus išdezinfekuotos tinkamai. Naudodami agresyvesnę dezinfekcijos priemonę skysčio pilame nedaug, nes jaučiame nemalonius pojūčius ir net nesusimąstome, kad žalojame savo rankų odą, o rankas dezinfekuojame netinkamai.
Taip pat turime atkreipti dėmesį, ar rankų dezinfekcijos priemonė turi biocido autorizacijos liudijimą. Šį dokumentą išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris patvirtina, kad priemonė gali būti platinama Lietuvoje bei yra veiksminga. Taigi pagalvokime, kokią priemonę turėtume rinktis. Ar tą, kuri naikina viską savo kelyje, įskaitant ir mūsų rankų odą, ar geresnes priemones, kurios gamintojui rūpi ne tik apsauga nuo virusų ir bakterijų, bet ir mūsų oda?
Jeigu visgi mūsų rankos jau išsausėjo nuo dažno dezinfekcinių skysčių naudojimo, mums reikia priemonės, padėsiančios mūsų rankų odai. Tokių priemonių sudėtyje turėtų būti pantenolio, kuris skatina odos atkūrimą, užtikrina glotnumą ir elastingumą. Bisabololio, pasižyminčio poveikiu nuo uždegimo ir raminančio odą, bei oktenidino, slopinančio patogenus. Tokia priemonė būtų ir kaip papildoma žaizdų gydymo priemonė – jautrios, sudirgintos, sausos ir pleiskanotos odos priežiūrai (atopinio dermatito arba žvynelinės priežiūrai). Turbūt visiems maloniau ir tai, kad priemonė būtų bekvapė.
Taigi, jeigu naudojame, naudokime geros kokybės rankų dezinfekcijos priemones. Pagalvokime apie savo rankų odą. Esant poreikiui naudokime papildomas rankų priežiūros priemones. Naudojant daugiau dezinfekcinio skysčio bei atšalus orams mūsų rankų oda tampa pažeidžiamesnė. Nepamirškime ja pasirūpinti!
Artėjant žiemos šventėms kiekvienais metais susimąstome, ką padovanoti brangiausiems žmonėms. Kadangi 2020 metai yra visomis prasmėmis kitokie metai, galbūt tikslinga būtų dovanoti rankų priežiūros priemones – patogų nešiotis dezinfekcinį skystį rankoms bei rankų odos priežiūros priemonę-kremą?
