Kaip išsaugoti mikroflorą?

Kad suprastume, kaip pakoreguoti įprastinės floros sudėtį, reikia žinoti, kaip ją išsaugoti šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis.

Pradėkime nuo mažų vaikų: kas formuoja naujagimių mikroflorą? Vaikas pirmą kartą susiduria su mikrobais tada, kai slenka gimdymo kanalu. Todėl labai svarbu, kad mamos gimdymo takuose ir ant krūtinės būtų tik normali ir įprastinė mikroflora.

Kitas labai svarbus veiksnys yra vaiko mitybos tipas. Geriausia, kad mama savo atžalą maitintų krūtimi, nes jos piene yra medžiagų, padedančių vystytis normaliai žmogaus mikroflorai. Perėjimas prie mišrios mitybos keičia mikrofloros sudėtį, todėl svarbu, kad šiuo periodu vaikas gautų ir mamos pieno, o perėjimas prie dirbtinio maitinimo būtų laipsniškas ir tolygus.

Vaiko mikroflorą taip pat veikia įvairios stresinės situacijos – pirmas apsilankymas vaikų darželyje, mokykloje ir pan. Tačiau didžiausią žalą mikroflorai daro vaistiniai preparatai, o ypač – antibiotikai. Antibiotikai yra skirti sunaikinti ligos sukėlėjus, tačiau tuo pačiu naikina ir gerąsias bakterijas. Normalios mikrofloros disbalansas nepraeina be pasekmių – į žarnyną gali pakliūti kitų ligų sukėlėjų, prasideda disbakteriozė. Gaila, tačiau antibiotikų atsisakyti galima ne visada. Kartais tiesiog nelieka kitos išeities, tad dabar jau kalbama apie tai, kokių priemonių reikia imtis, kad pagrindinės ligos gydymo etapu disbakteriozė vis dėlto neišsivystytų.

Disbakteriozės profilaktikos priemonės

Visų pirma, reikia normalizuoti nėščiosios mikroflorą. Toliau – normalizuoti mitybą, racioną. Šios tiesos lyg ir visiems gerai žinomos, puikiai suprantamos, tačiau išanalizavus savo meniu, galima pastebėti, kad elementarios taisyklingos mitybos taisyklės vis dėlto pažeidžiamos, todėl dar kartą pasikartosime: maitinimo krūtimi nauda nėra išsigalvojimas. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems reikėtų riboti suvartojamų saldumynų kiekį, vartoti pakankamai rūgštaus pieno produktų, taip pat daržovių ir vaisių, kuriuose būtų daug maistinių skaidulų. Jos žarnyno mikroorganizmams yra ir maistas, ir svarbi sąlyga daugintis.

Be viso šito, disbiozės galima išvengti naudojant produktus su bifidobakterijomis. Tai rūgštaus pieno produktai su ženkliuku „bio“ arba „bifido“ – biokefyras, biojogurtas ir panašiai.

Jeigu gydymas antibiotikais yra būtinas, nuo pirmųjų gydymo dienų būtina vartoti probiotikus. Jeigu pasireiškė disbakteriozei būdingų klinikinių apraiškų, žarnyno mikroflorą reikia pakoreguoti. Mikrofloros normalizacija – ilgas procesas, kurio metu reikia imtis kompleksiškų priemonių. Ką ir kaip daryti kiekvienu konkrečiu atveju, pasako gydytojas, todėl mes viso labo aptarsime tik disbakteriozės gydymo principus, bendrus visoms jos apraiškos formoms.

• Visų pirma, reikia „nukenksminti“ žarnyną, kitaip tariant – pašalinti žalingą florą. Tai galima padaryti keliais būdais:
• Vartojant bakteriofagus;
• Vartojant antibiotikus;
• Pasitelkus fitoterapiją.
• Reikia absorbuoti žarnyno toksinus. Tam naudojami įvarūs sorbentai (pavyzdžiui, smekta).
• Būtina sureguliuoti žarnyno veiklą. Šiam reikalui pasitelkiami vaistiniai preparatai, gerinantys žarnyno peristaltiką, įvairios žolelės (pavyzdžiui, jeigu pacientas skundžiasi vidurių užkietėjimu ir pilvo spazmais, tinka anyžiai, krapai, pankoliai, kmynai).
• Žarnyno apgyvendinimas normalios mikrofloros atstovais. Reikia pažymėti, kad terminas „apgyvendinti“ čia nėra labai tinkamas. Biopreparatai paprastai žarnyne ilgai neužsibūna. Jie tik sukuria laikiną dirbtinę mikrobiocenozę. Šiose palankiose sąlygose vaiko mikroflora aktyvuojasi, pagerėja vitaminų ir mikroelementų įsiurbimo procesai, normalizuojasi imunitetas ir pagerėja bendra būklė. Ypač šiame etape svarbūs probiotikai. Tai gali būti bakteriniai preparatai, turintys tik bifidobakterijų, arba kompleksiški (turintys tiek bifidobakterijų, tiek kitų mikroorganizmų). Papildomą efektą duoda ir prebiotikų vartojimas – tai medžiagos, aktyvuojančios normalios floros atstovų augimą.

Kuo skiriasi probiotika, prebiotikai ir sinbiotikai?

Probiotikai – tai gyvų naudingųjų mikroorganizmų (dažniausiai bifidobakterijų ir laktobacilų) rinkiniai, iš kurių gaminami vaistai. Kai kurių iš jų dedama į jogurtus, kefyrus, bet gyvybingi jie išlieka tik kartu su maisto produktu, kol „keliauja“ po žarnyną. Dėl šios priežasties juos rekomenduojama vartoti reguliariai. O štai bakterijos, esančios preparatuose, žarnyne išlieka gyvybingos mažiausiai savaitę.

Prebiotikai – tai medžiagos (pavyzdžiui, inulinas, laktulozė), kurių žmogaus organizmas visiškai nepasisavina. Jais minta žarnyno naudingieji mikroorganizmai. Šių medžiagų yra daugelyje maisto produktų (kukurūzuose, įvairiose kruopose, sėlenose, svogūnuose, pupelėse, žirniuose, bananuose). Prebiotikų dedama į kefyrą, iš jų gaminami vaistai.

Sinbiotikai – tai dar nepakankamai ištirtas probiotikų ir prebiotikų derinys. Specialistų nuomonės dėl jų naudingumo, žalos ir vartojimo taisyklių nesutampa. Kiekvienam žmogui sinbiotikai rekomenduojami individualiai, o apie jų efektyvumą galima spręsti iš paciento savijautos.