Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad nors kai kurios vaikystėje įskiepytos vakcinos (pvz., nuo tymų, raudonukės, parotito) garantuoja imunitetą visam gyvenimui, tačiau metams bėgant sudaryta imuninė apsauga silpsta. Todėl imuniteto atsparumo didinimui reikalingos jį sustiprinančios vakcinų dozės. Suaugusiesiems atsiranda ir naujų rizikos veiksnių (profesiniai įsipareigojimai, kelionės į užsienio šalis, seksualinis aktyvumas ir kt.), kurie sąlygoja papildomos apsaugos poreikį. Ne išimtis ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių imuninė sistema nebegali aktyviai reaguoti į infekcinių ligų sukėlėjus – jie serga sunkiau, dažniau nustatomas didesnis mirtingumas ir komplikacijų rizika.

Tačiau nepaisant infekcinių ligų keliamos grėsmės sveikatai ir gyvybei, mūsų šalies gyventojai rekomenduojamomis ir valstybės lėšomis kompensuojamomis vakcinomis skiepytis neskuba.

Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa numato suaugusiųjų skiepijimą nuo disterijos ir stabligės. Minėtų ligų toksoidų vakcina valstybės lėšomis rekomenduojama skiepyti visus suaugusius asmenis kas 5–10 metų, taip pat poekspozicinei stabligės profilaktikai bei susižeidus. Pasiutligės vakcina rekomenduojama bet kokio amžiaus asmenims, kuriems įkando įtartinas gyvūnas.

ULAC duomenimis, per pirmuosius keturis 2012 m. mėnesius užregistruoti 2 stabligės atvejai, vienas iš jų baigėsi mirtimi. Difterijos atvejų per nagrinėjamą laikotarpį užregistruota nebuvo. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruotas 1 susirgimo atvejis. Nors susirgimų stablige ir difterija per pastaruosius metus nėra daug, tačiau šios ligos pasižymi sunkia klinikine eiga ir dideliu mirtingumu. 2012 m. nuo sausio iki gegužės mėnesio difterijos ir stabligės toksoidų vakcina pasiskiepijo 8969 vyresni nei 18 metų asmenys. Per pirmąjį ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi 1085 nukentėjusieji nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Pasiutligės imunoprofilaktika skirta daugiau nei pusei, t. y. 655 asmenims. 2011 m. per tą patį laikotarpį į medikus kreipėsi 1054 asmenys, imunoprofilaktika skirta 634 asmenims.

Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis, todėl užsikrėsti galima bet kurioje šalies vietovėje. Sausio–gegužės mėnesiais registruoti 22 erkinio encefalito susirgimai, 2011 m. per tą patį laikotarpį registruota 11 atvejų. Didžiausias erkių aktyvumas prasideda nuo gegužės mėnesio, todėl tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais bus registruojama daugiau šios ligos atvejų. Per 2012 m. sausio mėnesį nuo erkinio encefalito pasiskiepijo tik 315 suaugusių asmenų, o vasario mėnesį – 823 suaugę asmenys. Tam, kad organizmas įgytų imunitetą aktyvumo sezoną, kuris prasideda pavasarį, pirmoji ir antroji dozės turėtų būti suleidžiamos dar žiemos mėnesiais. Tačiau didžiausias skiepijimosi nuo erkinio encefalito aktyvumas pastebėtas balandžio (5839 pasiskiepijusieji) ir gegužės (5839 pasiskiepijusieji) mėnesiais. Iš viso 2012 m. jau pasiskiepijo 16229 suaugę asmenys. 2011 m. per tą patį laikotarpį pasiskiepijusiųjų buvo maždaug 2000 daugiau.

Polisacharidine vakcina nuo pneumokokų rekomenduojama skiepytis suaugusiems asmenims, kurie priskiriami rizikos grupėms (vyresni nei 65 metų asmenys, globos namų gyventojai, bet kokio amžiaus sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, asmenys, sergantys pjautuvo pavidalo ląstelių mažakraujyste, asmenys, kuriems nuteka cerebrospinalinis skystis). Vyresnius nei 50 metų asmenis galima skiepyti ir konjuguota pneumokokine vakcina. Įrodyta, kad S.pneumoniae sukelta liga yra viena dažniausių gripo komplikacijų, todėl vakcinos nuo pneumokokų įskiepijimas padidintų pasiskiepijusių saugumą gripo epidemijų metu. Tačiau pneukokokine vakcina pasiskiepijusiųjų per 2012 m. ir 2011 m. laikotarpius užfiksuota stebėtinai mažai – 178 asmenys 2012 m. ir tik 146 asmenys 2011 m.

Pagerėjus šalies sanitarijos standartams, sergamumas virusiniu hepatitu (toliau – HA) labai sumažėjo, tačiau vis dažniau registruojami susirgimai, kuomet asmenys nebuvo persirgę minėta infekcija. Pabrėžtina, kad suaugusieji hepatitu A serga žymiai sunkiau nei vaikai. Svarbus infekcijos rizikos veiksnys – kelionės į Lietuvos gyventojų pamėgtas tropinio klimato šalis, kuriose sergamumas ir infekcijos paplitimas yra gana didelis. Taip pat rizikos grupėms užsikrėsti HA priskiriami slaugos centrų darbuotojai, ligoninių, ypač gastroenterologijos ir pediatrijos skyrių personalo darbuotojai, taip pat asmenys, prižiūrintys vandens nutekamuosius įrenginius, prekiautojai maistu. Per 2012 m. pirmuosius 5 mėnesius jau užregistruota 11 hepatito (HA) atvejų. Tuo tarpu 2011 m. per tą patį laikotarpį registruoti tik 3 atvejai. Per šių metų sausio–gegužės mėnesius vakcina nuo hepatito (HA) pasiskiepijo 1255 suaugę asmenys, 2011 m. per tą patį laikotarpį pasiskiepijusiųjų buvo 72 asmenimis mažiau.

Virusinio hepatito B (HB) vakcina rekomenduojama suaugusiesiems, kurie nebuvo skiepyti anksčiau. Suaugusiųjų skiepijimas vakcina nuo virusinio hepatito B infekcijos taip pat rekomenduojamas visiems sergančiųjų lėtiniu HB šeimos nariams, neskiepytiems ir nesirgusiems asmenims, kurie dėl savo darbo pobūdžio (pvz., medikai, gelbėjimo tarnybų tvarkos priežiūros ir socialinių įstaigų darbuotojai), sveikatos būklės (pvz., sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač ne hepatito B kilmės kepenų ligomis, dializuojami pacientai, sergantieji diabetu, infekuotieji ŽIV ir kt.) ar socialinių problemų (pvz., švirkščiamų narkotikų vartotojai, seksualines paslaugas teikiantys asmenys) yra priskiriami rizikos grupėms. 2012 m. jau registruota 13 suaugusiųjų vh-B atvejų, 2011 m. per tą patį laikotarpį – net 24 atvejai. Šių metų sausio–gegužės mėnesiais šia vakcina pasiskiepijo tik 1686 suaugusieji. Tai yra net 2,5 karto mažiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį.

Dauguma suaugusių asmenų nėra imlūs vėjaraupiams jau po vaikystėje persirgtos ligos, tačiau yra atvejų, kai vėjaraupiais serga ir suaugusieji. Per 2012 m. pirmus penkis mėnesius vėjaraupiais jau sirgo 467 suaugę asmenys, 2011 m. sirgo daugiau nei šimtu mažiau (364 asmenys). Suaugusiųjų skiepijimo nuo vėjaraupių Lietuvoje apimtys yra itin mažos. 2012 m. vėjaraupių vakcina pasiskiepijo 96 suaugę asmenys, 2011 m. pasiskiepijusių buvo 2,4 karto mažiau. Itin pavojinga, kai vėjaraupiais moteris suserga 8–20 nėštumo savaitę. Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko kasmet. Nėštumo metu susirgus vėjaraupiais, kūdikiui gresia apsigimimai arba įgimti naujagimio vėjaraupiai, kurie gali būti mirtini.

Tyrimų rezultatai rodo, kad Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) diagnozuojamas 90–100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, ir tik 5–20 proc. sveikų moterų. Lietuvoje miršta beveik kas antra šia liga susirgusi gyventoja. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, Lietuva pirmauja tarp ES šalių. Kas savaitę dėl šio sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutiniškai 5 moterų. Vakcina prieš žmogaus papilomos virusinę (ŽPV) infekciją veiksmingiausia yra skiepyti paaugles mergaites. Tačiau vakcinos yra veiksmingos ir vyresnėms moterims. Deja, pasiskiepijusių suaugusių moterų skaičius išlieka labai mažas. Per 2012 m. sausio–gegužės mėnesius pasiskiepijo tik 232 moterys, 2011 m. per tą patį laikotarpį – 205 moterys.

Per 2012 m. sausio–gegužės mėnesius registruota 19 meningokokinės infekcijos atvejų, net 5 iš jų baigėsi mirtimi. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruota 16 susirgimų, 3 iš jų taip pat baigėsi mirtimi. Lietuvoje dažniausiai sunkias invazines ligas sukelia B tipo Neisseria meningitidis. Deja, dar nėra sukurtos vakcinos nuo šio tipo meningokokus, o kryžminis imunitetas, įskiepijus vakciną prieš kito tipo meningokokus, nesusidaro. Vakcinos prieš A, C, W-135 ir Y tipo meningokokus labai veiksmingos, kai skiepijami svetur keliaujantys asmenys. 2012 m. šia vakcina pasiskiepijo tik 97 suaugę asmenys, 2011 m. skaičius buvo dar mažesnis – tik 66 pasiskiepijusieji.