Tie patys vaistai – skirtingi rezultatai

Kodėl vaistų poveikis vyrams ir moterims būna skirtingas?
 
Standartinė ir visiems gerai žinoma situacija: moterys dažnai pašiepiamos dėl to, jog neišgeria tiek, kiek vyrai. Viena vertus, viskas logiška ir akivaizdu: moterys sveria mažiau nei vyrai. Tačiau dailiosios lyties atstovių organizmas ir alkoholį perdirba skirtingai. Moterų kepenyse paprastai būna mažiau fermento, vadinamo alkoholio dehidrogenaze, kuris atsakingas už alkoholio suskaidymą. Dėl minėto fermento trūkumo alkoholis neutralizuojamas lėčiau, taigi nuo jo apsvaigstama greičiau.
 
Bet jeigu moterys į alkoholį reaguoja skirtingai nei vyrai, kodėl nesiskiria jų reakcija į vaistus? Ji skiriasi. Ir pastarųjų metų moksliniai tyrimai pradėjo pagaliau atskleisti, kokį svarbų vaidmenį atlieka lytis, kai kalbama apie vaistinių preparatų stiprumą, veiksmingumą bei šalutinį poveikį.
 
Koją pakiša biologija
 
Kūno svoris – ne vienintelis veiksnys, lemiantis reakcijos į vaistus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Yra daugybė kitų biologinių faktorių. Pavyzdžiui – didesnis kūno riebalų kiekis.
 
Kadangi moterys turi daugiau riebalų atsargų nei vyrai, bet kokie riebaluose tirpstantys vaistai (tai yra tokie preparatai, kurie ištirpsta riebaluose anksčiau, nei pasiekia smegenis) po moters organizmą pasiskirsto skirtingai. Į šią kategoriją patenka keli vaistai, naudojami psichiatrijoje, įskaitant antidepresantus, vaistus nuo nerimo ir antipsichozinius preparatus.
 
Nežinoma dėl ko, bet moterys yra linkusios geriau nei vyrai reaguoti į kai kuriuos antidepresantus ir antipsichozinius vaistus. Pavyzdžiui, jas labiau veikia selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip zoloftas, sergantiesiems bipoliniu sutrikimu skiriamas verapamilas, taip pat tricikliai antidepresantai, kaip tofranilas (imipraminas).
 
Dar vienas skirtumas tarp moterų ir vyrų yra virškinimo sistema. Moterų skrandžiai paprastai pagamina mažiau rūgšties, taigi ir maistą jos virškina lėčiau. Dėl to vaistai, kuriems absorbuoti reikalinga rūgštinė aplinka (pavyzdžiui, ketokonazolis grybeliui gydyti), moterims gali būti ne tokie veiksmingi, kaip vyrams. Taip pat ir vaistai, kuriems absorbuoti reikalingas tuščias skrandis (kad ir antibiotikas tetraciklinas), – ypač jeigu moterys nepalaukia pakankamai ilgai po valgio, kad juos išgertų.
 
Hormonų išdaigos
 
Hormonai irgi gali daryti įtaką tam, kaip mūsų organizmas skaido vaistus ir juos panaudoja. Bėda, kad moterų hormoninis fonas dažnokai svyruoja – per menstruacijų ciklą, taip pat menopauzės laikotarpiu.
 
Vadinamieji moteriški hormonai estrogenai slopina vaistų metabolizmą kepenyse. Įsivaizduokite, kad mūsų kepenys – tai kažkas panašaus į milžinišką tepalų filtrą. Per jį pereina viskas, kas patenka į mūsų skrandį, kad kepenys išfiltruotų toksinus. Bet kai moters organizme yra per daug estrogenų, kepenys vaistus palaiko toksinu.
 
Kiti vaistai filtruojami ne kepenyse, o inkstuose – pavyzdžiui, vaistas nuo vėžio metotreksatas. Jei tikėsime naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, metotreksatas moters organizme išsisklaido nuo 13 iki 17 procentų lėčiau nei vyrų.
 

Grįžtant prie kepenų, moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterų kepenų ląstelės jautriau nei vyrų reaguoja į neigiamą medikamentų poveikį. Ir įdomu tai, jog po menopauzės moterų kepenų ląstelės šalutiniam vaistų poveikiui tampa dar jautresnės.
 
Širdies reikalai
 
Vaistai širdžiai dailiosios lyties atstoves irgi veikia ne taip, kaip vyrus.
 
Nedidelės aspirino dozės seniai skiriamos širdininkams – infarkto rizikai sumažinti. Tačiau moterims ši rekomendacija atšaukta dėl didesnės kraujavimo grėsmės.
 
Taip pat ir beta blokatoriai: statistika parodė, kad juos vartojančioms moterims didesnė rizika vėl patekti į ligoninę nei vyrams.
 
Širdininkams gerai žinomas kraują skystinantis vaistas varfarinas, naudojamas insulto ir kraujo krešulių prevencijai, moterims rekomenduojamas vartoti mažesnėmis dozėmis negu vyrams. Amerikiečių medikų duomenimis, moteriai per savaitę reikia nuo 2,5 iki 4,5 mg mažiau varfarino nei vyrui.
 
Digoksinas, seniai naudojamas širdies nepakankamumui gydyti, šio dešimtmečio pradžioje buvo paskelbtas kaip vaistas, iki 20 procentų padidinantis moterų mirtingumą. Tik 2012 metais Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas reabilitavo digoksiną – stebėję daugiau kaip 20 000 pacientų, jie nerado jokių skirtumų tarp moterų ir vyrų mirtingumo.
 
Skausmas ir miegas
 
Vaistai nuo skausmo priklauso tai klasei medikamentų, kurių šalutinis poveikis abiejų lyčių atstovams skiriasi. Nuo 2002 metų vykdytas plataus masto tyrimas parodė, kad moterys, vartojusios preparatą acetaminofeną (tą patį paracetamolį, žinomą dar daugeliu firminių pavadinimų – tailenolis, apapas, panadolis) ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas, dažniau kentė aukštą kraujospūdį nei dailiosios lyties atstovės, nevartojusios tokių preparatų. Konkrečiau, moterų, vartojusių nesteroidinius uždegimą slopinančius vaistus dažniau nei 22 dienas per mėnesį, rizika patirti hipertenziją buvo 86 procentais didesnė. Moterims, vartojusioms acetaminofeną, tikimybė diagnozuoti hipertenziją buvo dukart didesnė.
 
Dar viena vaistų grupė, diskriminuojanti mus pagal lytį, yra migdomieji. Praktiškai visi preparatai, padedantys mums užmigti, iš moterų organizmo pasišalina lėčiau nei iš vyrų. Moterys dažniau skundžiasi turinčios problemų dėl, pavyzdžiui, vairavimo, jeigu išvakarėse būna išgėrusios tokio vaisto nuo nemigos, kaip zolpidemas (jis parduodamas įvairiais prekiniais pavadinimais). Iš esmės dėl to JAV Maisto ir vaistų administracija 2013-aisiais išplatino rekomendaciją moterims vartoti perpus mažesnes zolpidemo dozes nei vyrams.
 
Panikuoti nereikia
 
Būtina pabrėžti, kad minėti biologiniai skirtumai dažniausiai būna labai menkai išreikšti. Taigi nėra jokios priežasties moterims baimintis vartoti vaistus – paprastai ta pati dozė būna saugi ir vienai, ir kitai lyčiai.
 
Bet kadangi statistika rodo, kad kai moterys patiria šalutinį medikamento poveikį, jis būna ryškesnis ir nemalonesnis, nepamirškite pasipasakoti savo gydytojui, kaip jūsų organizmas reagavo į vienus ar kitus vaistus: gal priaugote daugiau svorio, patyrėte seksualinę disfunkciją, sulaukėte alerginės reakcijos. Ypač tokią „išpažintį“ svarbu atlikti prieš pradedant vartoti bet kokius naujus preparatus.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Girinis
2015-07-25 13:45
Aš taip pat vartoju priligy. Tiesa, tik kartais, nes man pastaruoju metu jau vis reciau prireikia, pagerejo sis reikalas. Gal todel, kad isitikinus vaistu veiksmingumu atgavau ir pasitikejima savimi, o psichologines bukles pokyciai nemazai itakoja ir fizine svaikata... Tik man pradzioj reikedavo po 60 mg. Nebaisu ir tiek isgert (nors dazniau skiriama po 30mg), nes jie nesikaupia organizme, greitai pasisalina.
Genys
2015-07-20 21:10
Nors tenka Priligy veikimo ir palaukti, uztat bent efektas yra. Atitolina ejakuliacija kelis kartus iki tiek, kad pilnai dabar uztenka. Perku vaistineje, irgi nereikia nieko uzsakineti.
Genys
2015-07-20 21:10
Mane irgi, kaip Klaudiju, nustebino tie papildai/vaistai, teko susidurt. Tik as ieskojau kas prailgintu lytinio akto trukme. Isbandziau jau papildus kelis, bet isvis jokio efekto, kaip buvo taip liko. Priligy bent suveike. Tai dabar vartoju po 30mg tab. Reikia situos is anksto gerti, likus 1-3val.
Klaudijus
2015-07-19 23:36
Tiesa, šitie vaistai dar labai nuo kitų skiriasi tuo, kaip veikia- pačią problemą, nekenkiant bendrai sveikatai taip, kaip paprastai daro kiti. Šalutiniai poveikiai daug retesni ir silpnesni. Man, asmeniškai, jų net nebuvo. Čia yra tikslesnės informacijos apie tai: www. goo. gl/j5JG2H arba www .goo. gl/NKPhbP
Klaudijus
2015-07-19 23:35
Man Spedra (avanafilis) suveikia per ketvirtį valandos, todėl nereikia kiekvieną kartą visko planuoti, kaip kad būna su panašiais vaistais.