Dar truputis, ir žiema pasipustys padus. Jau dabar sniegas gerokai nutirpęs, ledas gana plonas, tačiau norinčių patikrinti, ar jis išlaikys, gana daug. Kaip išvengti nelaimės? Išsiaiškinkime.

Rizikos zona

Nors mėgėjai užlipti ant ledo nuolat įspėjami apie galimą pavojų, pavasarį ne vienas nepaklausęs meškeriotojas atsiduria nepavydėtinoje padėtyje – atskilus lyčiai, nebegalima sugrįžti į krantą, o kiek žmonių niurkteli po ledu...

Gelbėtojų teigimu, patekti į tokią bėdą pačiu netikėčiausiu momentu gali kiekvienas, tiek tada, kai ledas aptraukia vandens telkinius, tiek tada, kai jis ima tirpti, ir visai nesvarbu, ar žmogus išeina pameškerioti, medžioja, trumpina kelią, ar tiesiog išeina pasivaikščioti. Būtina išsigelbėjimo sąlyga yra tai, kad žmogus būtų pasirengęs veikti ekstremaliomis sąlygomis ir būtų bent šiek tiek fiziškai pasirengęs.

Ledo paslaptis

Ledas – bjaurus ir gudrus daiktas, vien jau dėl to, kad ant to paties telkinio jo storis gali ženkliai skirtis. Paprastoje gyvenimiškoje situacijoje reikia atminti, kad:

• Saugus ledo storis vienam žmogui yra ne mažiau kaip 10 cm, išeiti pasivaikščioti juo galima tik tada, jeigu storis – ne mažiau kaip 15 cm;
• Jeigu vedate pasivaikščioti savo keturkojį augintinį, būtina vedžioti jį su pavadėliu, o mažus vaikus laikyti už rankos arba ant rankų;
• Čiuožti pačiūžomis ant tvenkinio galima tik tada, jeigu ledas švarus, o ne užklotas sniegu. Ledo storis turi būti ne mažiau kaip 12 cm, o jeigu čiuožėjų daugiau – ne mažiau kaip 25 cm;
• Kad galėtumėte saugiai pervažiuoti automobiliu, ledo storis turi būti ne mažesnis kaip 30 cm.

Žvejų dėmesiui

• Mėgėjai užmerkti meškerę turėtų lipti ant ledo itin atsargiai. Neikite ant tamsių ledo plotų – jie greičiau sušyla saulėje ir ima tirpti.
• Nesiartinkite prie kitų žvejų arčiau negu per 3 metrus ir neišgręžkite aplink save daug ekečių. Nuo vienos eketės iki kitos turi būti ne mažiau kaip 5–7 metrai.
• Nenaudokite šildomųjų prietaisų, kol esate ant ledo!
• Tikrinkite kiekvieną žingsnį, tačiau trinktelėti per ledą geriau ne priešais save, o iš šono. Jeigu po pirmo smūgio ledas pramušamas, tuoj pat grįžkite ten, iš kur atėjote.
• Jeigu ledas pradėjo aižėti, nepanikuokite, tačiau kviesk pagalbą.

Kaip išsigelbėti?

Jeigu atsidūrėte vandenyje, plačiai išskėskite rankas ant ledo, kad nepanirtų galva. Pasistenkite atsikratyti balasto ir garsiai šaukitės pagalbos. Nedarykite staigių judesių ir stenkitės nelaužyti ledo krašto. Jeigu pasiekiate kojomis kitą atsivėrusios kiaurymės kraštą, pereikite į horizontalią padėtį, remkitės į jį kojomis, ištraukite iš pradžių vieną, tada – kitą.

Ieškokite savo kūnui kaip galima didesnio ploto, į kurį galėsite atsiremti, o ne pulkite į paniką.

Lipti ant ledo galima tokiu pat būdu, kaip ir sėdantis ant aukštos palangės – kitaip tariant, nugara į pasirinktą vietą. Kai tik didžioji kūno dalis atsidurs ant ledo, persiriskite ant pilvo ir šliaužkite tolyn nuo lūžio vietos.

Jeigu yra galimybė, šliaužkite į tą pačią pusę, iš kurios atėjote – ledas ten patikrintas. Kai išlipsite į krantą, nusigręžkite drabužius ir vėl juos apsivilkite (jeigu nėra kuo persirengti) ir įsisupkite į polietileną, kad išsaugotumėte kūno šilumą.

Eikite greitu žingsniu arba bėkite iki artimiausio šilto pastato. Jeigu tai labai toli, geriau pamėginti susikurti laužą ir pradžiūti prie jo.

Nuolat trinkite save rankomis arba minkštu audiniu (tik ne sniegu – juk išėjote ne iš pirties). Atsidūrę šiltoje patalpoje, apsirenkite, įsisupkite, prisidėkite šildyklių (arba įlįskite į 37–38 laipsnių temperatūros vonią), gerkite karštą arbatą.

Kai tik pasijusite „savo kailyje“, tuoj pat keliaukite į artimiausią gydymo įstaigą, kad gautumėte kvalifikuotą medicinos pagalbą.

Pulti į pagalbą atsidūrusiam po ledu asmeniui galima tik tuo atveju, jeigu esate kvalifikuotas gelbėtojas. Visais kitais reikia kviesti pagalbą ir numesti nukentėjusiajam virvę (jeigu ji yra), ištiesti ilgą kartį, lentą, tačiau nesiartinti prie lūžio vietos.

Kaip elgtis ant ledo

• Neikite ant ledo tamsiu paros metu arba jeigu yra blogas matomumas (rūkas, sninga, lyja).
• Ieškokite pirmiausiai tų vietų, per kurias eina kiti asmenys.
• Jeigu einate per ledą su grupe, būtina tarp asmenų išlaikyti bent 5–6 metrų atstumą, būkite pasirengę vienas kitam padėti.
• Saugiausia lipti į krantą ir nusileisti tose vietose, kur matyti ledas, kur jis nepadengtas sniegu.
• Klausykitės ledo. Jeigu girdite švilpimą, lūžtančio ledo garsą po kojomis, grįžkite į krantą, bet ne greitais žingsniais, o vilkdamas kojas pečių plotyje, nepakeldami jų nuo ledo. Jeigu nuo kiekvieno žingsnio jis aižėja ir prasisunkia vanduo, geriau judėti šliaužte arba keturiomis. Juokinga poza tokiu atveju gali išgelbėti gyvybę.
• Kaip jau minėjome, geriausia keliauti jau pramintais takais, tačiau jeigu tokių nėra, prieš užlipant ant ledo reikia gerai apsižiūrėti ir numatyti kelionės maršrutą.
• Niekada nesiartinkite prie tų vietų, kur auga medžiai, krūmai, kyšo stagarai, kur šaltiniai suteka į upę, kur patenka šiltas vanduo. Čia didžiausia tikimybė įlūžti.
• Negalima patikrinti ledo atsparumo smūgiu koja. Jeigu po pirmo stipraus smūgio slidininko lazda pasirodys nors truputis vandens, tai reiškia, kad judėti pirmyn negalima.
• Einant ant nepatikrinto ledo, reikia apsivilkti lengvais ir šiltais rūbais, nevaržančiais judesių, susirasti patogią avalynę, pasiimti gelbėjimo priemonių: dviejų ar trijų metrų ilgio kartį, ilgą virvę (ne trumpesnę kaip 15–25 metrų ilgio) ir kt.