Pasaulyje apie 20 mln. žmonių serga vėžiu. Lietuvoje šią diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, daugiausiai vyrų prostatos, moterų krūtų ir kiaušidžių, odos, plaučių ir žarnyno. Higienos instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Vėžys aukų nesirenka ir gali pakirsti kiekvieną. Dėl didėjančio mirčių nuo vėžio skaičiaus medikai įspėja apie vėžio epidemiją ir ragina dažniau pasitikrinti sveikatą.

Didesnė tikimybė pasveikti

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad dažnai išgirdę diagnozę, žmonės iš karto pagalvoja apie mirtį. „Tokiems pacientams visada sakau, kad onkologinių ligų gydymas yra gerokai pažengęs, todėl diagnozė vėžys dar nereiškia mirties. Svarbu, kad liga kuo anksčiau būtų nustatyta. Deja, bet tik maža dalis gyventojų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms komplikacijoms, kai žmogui nebegalima padėti.“, - aiškina gydytoja.

Medikų teigimu, išgijimo tikimybė yra didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti (I – II stadijoje). Ankstyva vėžio diagnostika lemia sėkmingą gydymą, todėl kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Ar kraujas parodo vėžį?

Šių dienų ankstyvoji ligų diagnostika toli pažengusi į priekį. Naudojamos įvairios modernios diagnostikos priemonės: instrumentiniai tyrimai (echoskopija, tomografija, rentgenas) bei laboratoriniai kraujo tyrimai. Tik kompleksiškas organizmo ištyrimas gali užkirsti kelią sunkiai ligai ir jos komplikacijoms.

Kai kurioms vėžio rūšims viena efektyviausių ankstyvosios diagnostikos priemonių – vėžio žymenų kraujo tyrimai. Tai procedūra, neužimanti daug laiko ir visiškai neskausminga. Atliekant kraujo tyrimus galima nustatyti net pirmąsias vėžio užuomazgas.


„Daugiausiai Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijos atlieka vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) ir moterų kiaušidžių (CA125) vėžio žymenų tyrimų. Šių vėžio žymenų tyrimai yra itin efektyvūs ir reikšmingai pagerina onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką. Kaip matote, gana sėkminga Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, nes jos dėka nustatoma daugiau kaip pusė prostatos vėžio atvejų ankstyvose stadijose“, - teigia gydytoja D. Babenskienė.

Kas yra vėžio žymenys ir kada jie naudojami?

Vėžio žymenys yra molekulės, esančios kraujyje arba audiniuose, kurios susijusios su vėžiniu procesu. Vieno pasirinkto žymens arba kelių žymenų teigiamos reikšmės parodo, kad yra tikimybė sirgti vėžiu, ir todėl privalu kuo skubiau konsultuotis su gydančiu gydytoju arba gydytoju – onkologu.

Vėžio žymenų tyrimai naudojami tiek anksti diagnozuoti vėžinį procesą, dar nesant jokių simptomų, tiek sekti ligos eigą gydymo metu, diagnozuoti vėžio recidyvus ir metastazes.

Vėžio simptomai

Dažniausiai vėžys neturi jokių ryškių simptomų. Be to, nė vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui ir gali būti kitų ligų indikatorius. Vis tik atkreipti didesnį dėmesį ir pasitikrinti dėl vėžio reikėtų tiems žmonėms, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, limfmazgių pokyčius, dažnai kosti arba atsikosėja su krauju, šlapime ar išmatose pastebi raudoną tamsų kraują, pastebi pokyčius krūtyse, pažastyse ar odoje. Gana ryškus vėžio simptomas – svorio pokyčiai.

„Jei priaugote keletą kilogramų, nieko tokio, tačiau jei svoris auga kelis mėnesius, o jūs nepersivalgote – vertėtų sunerimti. Svoris gali augti ne tik besiformuojant augliams, bet ir sergant kiaušidžių vėžiu, kai organizme pradeda kauptis skysčiai. Taip pat blogas ženklas ir svorio kritimas. Tai gali būti piktybinio susirgimo, pavyzdžiui, kasos, skrandžio, stemplės arba plaučių vėžio požymis. Svorio mažėjimas taip pat gali būti susijęs ir su skydliaukės sutrikimu arba jos vėžiu“, - aiškina gydytoja D. Babenskienė.

Vėžio tikimybę gali padidinti ir tam tikros infekcijos ar bakterijos: užsikrėtimas Epšteino-Baro virusu padidina limfomos, žmogaus papilomos virusu (ŽPV) – gimdos kaklelio, Helicobacter Pylori bakterija – skrandžio, hepatito B ir C virusai – kepenų vėžio tikimybę. Su šiomis infekcijomis susidūrę žmonės turėtų būti itin atidūs ir sekti savo sveikatos būklę.