Ruduo – nelabai sveikatai palankus metas. Tai lyja, tai pučia šaltas vėjas, nuolat krinta temperatūra – trumpai tariant, sąlygos peršalti idealios.

Simptomai žinomi visiems: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, gerklės ir galvos skausmai... Susirgti gali kiekvienas, tačiau kai kurioms grupėms rizika sunegaluoti yra didesnė: tai vaikai iki 7 metų ir tie, kam per 60, taip pat rūkantys, moterys prieš prasidedant menstruacijoms, ir, kaip teigia psichologai, intravertai bei kerštautojai.

Anot statistikos, dažniausiai sergama rudenį. Jeigu išliekate sveiki, manykite, kad jums labai pasisekė, nes šiuo periodu tuo pasigirti gali toli gražu ne kiekvienas. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?

Ruduo – peršalimų metas?

Už mūsų sveikatą atsakinga imuninė sistema. Kasdien kontaktuojame su daugybe mikroorganizmų ir nesusergame tik todėl, kad ji mus saugo. Jeigu nesergame, tai reiškia, kad imuninė sistema veikia nepriekaištingai.

Ruduo kasmet ateina „netikėtai“ ir sukelia daugybę nepatogumų. Atrodo, dar visai neseniai švietė saulė, buvo šilta, o ir apsižiūrėti nespėjama, kaip užklumpa dargana. Nukritus temperatūrai, spazmuojamos kraujagyslės: tai reiškia, kad į plaučius patenka mažiau deguonies, smarkiai sumažėja apsauginių medžiagų, todėl žalingi mikroorganizmai nesnaudžia. Rezultatas – peršalimas.

Išskiriami keturi pagrindiniai veiksniai, turintys tam įtaką:

• Bendras organizmo temperatūros kritimas, kuomet šaltyje esame plonai apsirengę, arba maudomės šaltame vandenyje.
• Jautrių pėdos zonų kontaktas su šalčiu sukelia refleksinius kraujagyslių spazmus. Taip nutinka, kai, pavyzdžiui, peršlampa batai.
• Greitas šilumos „nuotekis“ gali įvykti dėl paprasčiausio skersvėjo, palietus drėgna šilta oda šaltą paviršių.
• Alveolių spazmus sukelia  geriamas ledinis vanduo ar kvėpavimas šaltu oru.

Kad organizmo imuninė sistema būtų stipri, vien tikėti sėkme neužtenka: būtinos maisto medžiagos, vitaminai ir mikroelementai.

Kaip sustiprinti imunitetą?

Visaverčiuose baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių, kurios būtinos antikūnų gamybai. Įtraukite į savo racioną mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų, augalinės kilmės baltymų (jų daug pupelėse ir riešutuose). Kiekvienam kilogramui kūno masės per dieną reikia maždaug 2 g baltymų.

Riebalai naudojami ląstelių (taip pat ir makrofagų) sienelėms, todėl neatsisakykite sviesto, žuvų taukų, augalinių aliejų.

Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Naudingiausi tie, kurių yra vaisiuose, daržovėse ir kruopose (be to, šie produktai turi daug ląstelienos ir vitaminų). Lengvai skaidomi ir rafinuoti angliavandeniai – tai miltų gaminiai ir saldumynai. Jie greitai virsta papildomais kilogramais, tad piktnaudžiauti nevertėtų.

B grupės vitaminais ir vitaminai A, C, E yra būtini geram imunitetui. Jų trūkumas lėtina imuninių ląstelių gamybą ir jų aktyvumą.

Vitamino A daugiausia randama raudonos ir geltonos spalvos vaisiuose bei daržovėse: morkose, abrikosuose, moliūguose. Nemažai jo ir kepenyse, svieste, kiaušinio trynyje.

Daug vitamino C turi erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankiai, petražolės, apelsinai ir rauginti kopūstai.

B grupės vitaminų turi rupi duona, saulėgrąžos, riešutai, grybai, sūris ir grikiai.

Jeigu per dieną suvartojate apie pusę kilogramo termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, galima sakyti, kad vitaminų gaunate tiek, kiek reikia. Jeigu vis dėlto jų trūksta, įsigykite papildų.

Mikroelementai (cinkas, selenas, geležis, kalcis, jodas, manganas) taip pat stiprina imuninę sistemą. Jų daug pupelėse, saulėgrąžose, neskaldytuose grūduose ir žalumynuose. 100 g šviežių žalumynų ar salotų per gali patenkinti visos dienos mikroelementų poreikį.

Pagrindiniai imuniteto priešai

Cukrus. Moksliniai tyrimai atskleidė: jeigu jo per dieną suvartojama daugiau nei 18 g, imunoglobulino lygis kraujyje krenta. Tiek cukraus galima rasti ir pusėje bet kurio gazuoto gėrimo skardinės. Būtent tai, kad sacharoze minta daugelis mikroorganizmų, ir lemia, kad piktnaudžiaujantys ja dažniau serga, tad pakeiskite ją gliukoze ir fruktoze (medumi, džiovintais vaisiais). Gali būti, kad jūsų imunitetui to visiškai pakaks.

Kofeinas. Daugiau nei 5 puodeliai kavos per dieną 30 % susilpnins jūsų imunitetą. Gerkite ją saikingai.

Alkoholis stabdo antikūnų ir limfocitų gamybą. Tik tada, kai praeis alkoholio poveikis ir dar bent viena para, imuninė sistema vėl ims normaliai veikti. Kiek išgėrėte, reikšmės, deja, neturi.