Kaip kovoti su lėtinio nuovargio sindromu? Ar tai iš viso įmanoma?

Teorija

Lėtinio nuovargio sindromo prigimtis tyrinėta ne metus ir ne dvejus. Šiandien ekspertai mano, kad šios ligos priežastis – padidėjęs centrinės nervų sistemos neuronų jaudrumas. Vystosi ji dėl sumažėjusio periferinių receptorių jautrumo, jų aktyvumas tampa spontaniškas. Pavyzdžiui, centrinės sensitizacijos požymiai būdingi visiems pacientams, kurie skundžiasi lėtiniais galvos skausmais.

Lėtinio nuovargio sindromas neretai painiojamas su fibromialgija – lėtiniu skausmo sindromu, sunkiai pasiduodančiu gydymui ir pasižyminčiu panašiais simptomais (simetriški skausmai visame kūne, depresija, blogas miegas, apnėja, neramių kojų sindromas). Abiejų prigimtis vis dar kelia daugybę klausimų. Kai kurie specialistai prie fibromialgijos simptomų priskiria ir lėtinio nuovargio sindromą.

Pirmieji patikimi biologinės lėtinio nuovargio sindromo kilmės įrodymai buvo gauti 2006 metais, kai 20 mokslininkų-genetikų susiejo lėtinio nuovargio sindromą su genais, dalyvaujančiais simpatinės nervų sistemos ir pogumburio-hipofizės-antinksčių sistemos (PHAS) veikloje. Simpatinė nervų sistema yra atsakinga už reakciją į artėjantį pavojų arba stresą, pulso padažnėjimą ir kraujospūdžio didėjimą, padidėjusį adrenalino lygį. PHAS atlieka tiek nervų, tiek endokrininės sistemos funkcijas: ji padeda reguliuoti kūno temperatūrą, virškinimą, imunitetą, nuotaiką, seksualumą ir energijos poreikį. Tai pagrindinė viso organizmo sistemos dalis, kuri kontroliuoja žmogaus reakciją į stresą, traumas, depresiją, išsekimą ir kitus sutrikimus.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad lėtinio nuovargio sindromą galima paaiškinti netipiška reakcija į ligos sukėlėjus, pavyzdžiui: minėtojo sindromo priežastimi gali būti herpeso virusas, enterovirusai, Laimo liga – nors tyrimai 100 % dar neįrodo, kad yra tiesioginis priežasties ir pasekmės ryšys. Yra nuomonių, kad sergančiųjų lėtinio nuovargių sindromu kūnas „įsitikinęs“, jog kovoja su infekcija – būtent dėl to nuolat jaučiamas energijos trūkumas.

Faktoriai, kurie liudija, kad imuninė sistema yra nuolat aktyvi

• Didelis antiuždegiminių citokinų, kontroliuojančių ląstelių ir sistemų tarpusavio sąveiką, stimuliuojančių arba slopinančių ląstelių augimą, lygis;
• Specifinių ląstelių, kurios kovoja su vėžinėmis ir virusais užkrėstomis ląstelėmis, funkcijų susilpnėjimas;
• Autoantikūnai (atsiranda spontaniškai arba dėl kokios nors infekcijos) atakuoja organizmą;
• Susilpnėja T-ląstelių atsakas į ligos sukėlėjus.

Lėtinio nuovargio sindromo simptomai

• Staigūs stipraus nuovargio priepuoliai (ypač po gripo arba peršalimo);
• Poilsis nesuteikia palengvėjimo;
• Skauda raumenis ir sąnarius, patinimų nėra;
• Intensyvūs galvos skausmai;
• Gerklės skausmai;
• Padidėję limfmazgiai kaklo arba pažastų srityje;
• Pablogėjusi atmintis, negalėjimas susikoncentruoti.

Kiti simptomai

• Alkoholio netoleravimas;
• Dirgliosios žarnos sindromas;
• Sausumas burnoje;
• Sutrikusi rankų ir kojų kraujotaka;
• Regėjimo sutrikimai;
• Skausmingos menstruacijos;
• Jaučiamas nuovargis nėra fizinio krūvio pasekmė;
• Po emocinės ir fizinės įtampos arba ligos savijauta smarkiai pablogėja.

Ką daryti?

Dažniausiai žmonės negali patys nustatyti ligos, energijos trūkumo, emocinio išsekimo ir lėtinių skausmų priežasties, todėl kreipiasi į gydytoją. Geras specialistas nustato negalavimo priežastį ir skiria atitinkamų vaistų arba pasiūlo alternatyvaus gydymo metodą, suteikia emocinę paramą. Jums gali tekti vartoti antidepresantus, vaistus nuo virusų ir antihistaminus, nesteroidinius preparatus, imunomoduliatorius ir psichostimuliatorius.

Permainų galia

Tie, kurie nesikreipia pagalbos į specialistą, dažniausiai ieško atsakymų internete. Jie ima suvokti, kad lėtinio nuovargio sindromas – tai cikliškas reiškinys. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu pavyks jo kuriam laikui atsikratyti, labai tikėtina, kad jis sugrįš vėl ir vėl. Dėl šios priežasties patartina keisti vieną blogos savijautos, emocinio ir fizinio nuovargio ciklą kitu – džiaugsmo ir aktyvumo ciklu.

Svarbiausia išmokti pasakyti „ne“ ir priimti kitų pagalbą. Pradėkite sportuoti, pakeiskite gyvenimo būdą, savaitgaliais pamirškite kompiuterį ir telefoną. Ilsėkitės ne ant sofutės, o baseine, pas masažistą arba artimiausiame parke. Pakoreguokite mitybą: atsisakykite cukraus, rūkyto ir kepto maisto, vartokite daugiau žuvies, riešutų, žalumynų, košių, obuolių ir apelsinų. Stenkitės išsimiegoti ir neapkrauti savęs kitų žmonių problemomis, nesukite galvos dėl to, ko negalite pakeisti, ir vaistų jums neprireiks. Reikia mylėti save, suprasti savo organizmą ir patenkinti jo poreikius. Pamėginkite ir jūs – jums būtinai pavyks!