„Ano galo“ gydytojai, arba koloproktologai, Lietuvoje nemėgstami labiau net už odontologus. Ir baimė apsilankyti pas juos kainuoja labai brangiai – kasmet storosios žarnos vėžys nusineša apie tūkstantį gyvybių. Maždaug 4 per dieną arba 1500 žmonių per metus Lietuvoje yra diagnozuojamas šios rūšies vėžys. Tai trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje. Nepaisant galimos ankstyvos diagnostikos, sergančių šia onkologine liga skaičius kasmet didėja 3–6 procentais arba maždaug 50 ligonių per metus.
Storosios žarnos vėžys lengvai pasiduoda gydymui. Laiku diagnozavus šią onkologinę virškinamojo trakto ligą galima ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir visiškai išgyti. Jei vėžys diagnozuojamas 1 stadijos, galima išgelbėti per 90 proc. pacientų, 2 stadijos – apie 70 procentų.
Nepalankiausios yra trečia ir ketvirta stadijos, kurios nustatomos daugiau nei pusei – 60 procentų – pacientų. Taip nutinka dėl gana užslėptos ligos eigos. Kartais pokyčiai, tokie kaip pilvo pūtimas, gurguliavimas jame ar skausmas išangėje, žmonėms atrodo per menki, todėl jie ir neskuba pas gydytoją. Ryškiausias simptomas – kraujas išmatose, tačiau jis nėra dažnas, o kartais pasireiškia jau vėlesnėse stadijose.
Storosios žarnos vėžio simptomai:
- Bendras nuovargis
- Tuštinimasis su krauju
- Stiprus, raižantis pilvo skausmas
- Pilvo pūtimas
- Kūno masės mažėjimas
- Vidurių užkietėjimas
- Bendras silpnumas
- Dažnas tuštinimasis
Kovojant su šia onkologine virškinamojo trakto liga yra taikomas kompleksinis gydymas – chirurgija, chemoterapija, spindulinė ir biologinė terapija.
„Pastaroji, dar vadinama taikinių terapija, atsirado, kai buvo daugiau sužinota apie naviką, jo vystymąsi, metastazavimą. Tačiau ji tinka tik tuomet, kai liga jau išplitusi, nustatyta metastazių kituose organuose. Be vaistų dar labai svarbus gyvenimo būdas: būtina daug judėti, teisingai maitintis, pozityviai nusiteikti“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė.
Gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, ar liga buvo radikaliai išoperuota. Tuomet galimybę pasveikti turi beveik pusė pacientų, kuriems buvo atlikta lokalaus storosios žarnos vėžio operacija
(paprastai yra vertinamas taip vadinamas 5 metų išgyvenamumas).
Papildomai skiriant chemoterapiją po radikalaus naviko pašalinimo tikimybė pasveikti padidėja 10-17 proc., o tai reiškia, kad iš 100 gydytų pacientų papildomai dėl chemoterapijos pasveiksta nuo 10 iki 17 žmonių. Tai priklauso nuo chemoterapinio gydymo intensyvumo, kuo jis intensyvesnis – tuo veiksmingesnis, tačiau jo metu tenka patirti daugiau vaistų sukeliamų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Likusiems 33-40 proc. pacientų iš liga atsinaujins kuriuo nors vėlesniu laikotarpiu, nepaisant operacijos ir taikytos chemoterapijos.
Šiandien onkologijos mokslas ieško taip vadinamų predikcinių veiksnių. Jie leistų atskirti, kuriems pacientams chemoterapija tikrai veiksminga ir padės pasveikti. Tokių veiksnių išaiškinimas leistų chemoterapiją ar kitą sisteminį gydymą skirti tik tiems, kuriems toks gydymas padėtų pasveikti ir neskirti tiems, kuriems chemoterapija ligos eigos/prognozės nepakeistų.
Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja sulaukus penkiasdešimties ir bėgant metams vis auga. Dėl šios priežasties būtina reguliariai tikrintis – tada galima anksčiau diagnozuoti ligą, o tikimybė visiškai pasveikti yra didesnė.
Nuo 2014 m. vidurio visoje Lietuvoje vykdama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-74 metų asmenims. Vieną kartą per 2 metus jiems gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – bus atliekama kolonoskopija. Jos metu paimama pakitusių audinių ištyrimui mikroskopu. Tai leidžia nustatyti priešvėžinius susirgimus, kurių laiku neišgydžius – išsivystytų vėžys.
Pastarųjų metų sergamumo tendencijos nedžiugina: JAV atlikti tyrimai rodo, kad nors vyresnių žmonių sergamumas storosios žarnos vėžiu mažėja, dramatiškai didėja jaunų žmonių (20-45 m. amžiaus) sergamumas. Tai neabejotinai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu. JAV ekspertai teigia, kad dabartinė amerikiečių karta bus pirmoji žmonijos istorijoje, kuri gyvens trumpiau.
