Labai panašu, kad jau po penkerių metų turėsime pirmąją medicinos istorijoje vakciną nuo infarkto. Mokslininkų teigimu, antikūnų injekcijos gali užkirsti kelią riebalinių plokštelių kaupimuisi ant arterijų sienelių.

Dėl to, kad šios plokštelės aplimpa arterijų sieneles, jos susiaurėja, o tai ir yra infarkto priežastis. Iki mūsų dienų dar nebuvo jokių vaistų, kurie padėtų išvengti pačios infarkto vystymosi priežasties. Infarkto profilaktika tebuvo rizikos faktorių mažinimas – pavyzdžiui, „blogojo“ cholesterolio lygio ir kraujospūdžio stebėjimas.


Tačiau Londono Imperatoriškojo koledžo konferencijoje buvo paskelbta apie tai, kad kuriamos jau kelios vakcinos nuo infarkto. Nepriklausomi ekspertai jas vertina kaip labai daug žadančias, kadangi jos iš tiesų gali iš esmės paveikti ligos gydymo eigą. Mūsų dienomis širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis išsivysčiusiose pasaulio šalyse, aplenkianti netgi vėžį.

Prie infarkto ir kitų širdies ligų vystymosi priveda neaktyvus gyvenimo būdas, fizinės veiklos trūkumas, bloga mityba, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais. Štai kodėl šiuolaikinė medicina taip siekia kuo greičiau vakciną nuo infarkto padaryti taip, kad ji taptų prieinama kuo didesniam žmonių skaičiui.

Kaip teigia jau ilgą laiką užsiimantis žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemų tyrinėjimu švedų profesorius Nilssonas iš Lundo universiteto, šiuolaikiniai vaistai, skirti infarkto profilaktikai (pavyzdžiui, statinai ir preparatai, mažinantys kraujospūdį) yra veiksmingi. Jie sumažina infarkto ir insulto riziką net 40 %, tačiau problema ta, kad tie likusieji 60 % yra labai didelis skaičius.