Liaudies išmintis byloja: rytas už vakarą protingesnis. Su tuo sutinka ir mokslininkai. Jų teigimu, miego metu per dieną surinkta informacija apdoromama, susisteminama ir perkeliama saugoti į ilgalaikę atmintį.

Su amžiumi susiję pokyčiai

Senstant miegas pakinta. Dauguma garbaus amžiaus žmonių pastebi, kad užmigti tampa sunkiau, dažniau nubundama. Bendra miego trukmė sutrumpėja iki 6,5–7 valandų, o perėjimas iš miego į būdravimą ir atvirkščiai būna staigesnis, todėl susidaro įspūdis, kad miegas ne toks gilus, kaip jaunystėje.

Senatvėje tokie žmonės naktimis nubunda 3–4 kartus dažniau nei jaunuoliai. Tai susiję su tuo, kad gilaus miego fazė trunka trumpiau, be to, atsiranda poreikis nueiti į tualetą, apima nerimas, kankina diskomfortas ir lėtinių ligų keliami skausmai.

Miego sutrikimų pasekmės

Tokie sunkumai nusibosta ir erzina, tačiau retai kada būna išties labai pavojingi. Kadangi pagyvenę žmonės miega jautriau ir dažniau nubunda, jie gali jaustis nepailsėję, nors miego trukmė ir nepakinta.

Miego trūkumas gali sujaukti mintis ir sukelti psichikos sutrikimus, o jeigu ilsimasi labai mažai – haliucinacijas. Tai pagydoma, simptomai išnyksta ar bent jau būna ne tokie akivaizdūs, jeigu tik gerai išsimiegama.

Miego problemos – tai ne liga, o įvairių neurozių ir kitų sutrikimų pasekmė. Tai gali būti, pavyzdžiui, depresijos simptomas.

Kai kuriems tokio amžiaus žmonėms būdingas padidėjęs mieguistumas (hipersomnija) ir nevalingi mieguistumo priepuoliai dieną (narkolepsija), košmarai naktį ir prastas miegas.

Nuolatinis mieguistumas dieną ir miego sutrikimai naktį gali būti susiję su širdies ir plaučių nepakankamumu, nutukimu, miego apnėja ir kitomis problemomis. Visų šių sutrikimų gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos pobūdžio.

Miego sutrikimų profilaktika senatvėje

Jauni ir garbingo amžiaus žmonės skirtingai reaguoja į vaistinius preparatus, todėl prieš pradedant vartoti migdomuosius reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kadangi, kaip jau minėta, miego sutrikimai yra tik kitos problemos pasekmė, „gydymas“ migdomaisiais yra neprasmingas – jis gali būti taikomas tik kaip pagalbinė priemonė.

Antidepresantai praverčia tuo atveju, jeigu nemigą sukelia depresija arba depresinė maniakinės depresijos psichozės fazė. Dauguma tokių preparatų nesukelia tiek problemų, kiek migdomieji, tačiau net ir parduodami be recepto vaistai gali turėti pašalinį poveikį.

Migdomuosius turėtų išrašyti gydytojas, ir gerti juos reikėtų trumpai. Esmė ta, kad kai kurie iš šių preparatų gali sukelti priklausomybę ir pasižymėti toksišku poveikiu.

Kad pagerintumėte miego kokybę:

• Venkite kofeino (arbatos, kavos, šokolado, kolos) – atsisakykite jų turinčių produktų iki miego likus 3–4 valandoms;
• Nemiegokite dieną;
• Antroje dienos pusėje darykite fizinius pratimus (bet mankštinkitės saikingai);
• Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku;
• Lovoje tik miegokite (tai neturi būti jūsų darbo ar pietų vieta);
• Prieš miegą galite lengvai užkąsti arba išgerti šilto pieno;
• Jeigu per 20 minučių nepavyksta užmigti, atsikelkite ir užsiimkite veikla, nereikalaujančia daug pastangų (paskaitykite arba paklausykite muzikos). Kai tik pajusite, kad ima miegas, grįžkite į lovą ir pamėginkite užsnūsti. Jeigu nepasiseka – bandykite vėl.