Šis simptomas įspėja apie širdies nepakankamumą: daugiausiai žalos padaro delsimas

@shutterstock

Nepaisant nuolatinio medicinos progreso, širdies nepakankamumas išlieka viena aktualiausių kardiologijos sričių. Tai progresuojanti būklė, dėl kurios ima blogėti bendra širdies funkcija, o ilgainiui liga pasireiškia dusuliu, galūnių tirpimu bei kitais simptomais. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Agnė Mažutavičiūtė sako, kad didžiausia pacientų daroma klaida – nesirūpinimas savo sveikata ir delsimas. Neretai sergantieji kreipiasi tik tuomet, kai simptomai ima trukdyti įprastam gyvenimui, tačiau tuomet jau gali būti prasidėję negrįžtami širdies raumens pokyčiai. 

 

Sutrikimą lemia kitos ligos 

 

Širdies nepakankamumą skatina ir jam progresuoti sąlygas sudaro bet kuri patologinė širdies būklė. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai širdies nepakankamumas atsiranda dėl išeminės širdies ligos, negydyto aukšto kraujo spaudimo ar širdies susitraukimų dažnio ritmo sutrikimo. Tarp kitų galimų priežasčių – įgimtos ar įgytos širdies vožtuvų ydos, miokarditas, pavojingi širdies ritmo sutrikimai ir kitos ligos. 

 

Pasak A. Mažutavičiūtės, esant šiems susirgimams, pradeda blogėti bendra širdies veikla ir vystosi širdies nepakankamumas. „Jam progresuojant pirmiausia ima veikti kompensaciniai širdies raumens mechanizmai, skatinantys širdį palaikyti bendrą jos funkciją, galimybę organizmą aprūpinti krauju esant skysčių bei druskos susilaikymui. Deja, ilgainiui problema tik sunkėja“, – tikina gydytoja. 

 

Kiek vėliau liga pasireiškia ir nemaloniais simptomais – dusuliu, galūnių tinimu, bendru silpnumu, maudimu krūtinėje, svorio bei apetito pokyčiais ir kitais: „Širdies nepakankamumu sergantis pacientas ima blogiau toleruoti fizinį krūvį, turi sustoti, pailsėti einant, lipant laiptais ar dirbant kitokį fizinį darbą, kartais dusulys atsiranda nakties metu. Greta ilgainiui atsiranda galūnių patinimas, skystis gali kauptis pilve, palei strėnas, dėl skysčio susilaikymo ima augti svoris. Atsiranda bendras silpnumas, gali sumažėti apetitas, pykinimas, priklausomai nuo vyraujančios pirminės patologijos, stiprėja specifiniai simptomai – maudimas krūtinėje, permušimai, blogai koreguojamas kraujo spaudimas ir pulsas.“ 

 

Svarbi ankstyva diagnostika 

 

Kardiologė sako, kad nors medicina kasdien tobulėja, širdies nepakankamumas išlieka viena aktualiausių kardiologijos problemų. „Tikslią to priežastį nusakyti sunku, tačiau būtų galima išskirti vėlyvos diagnostikos padaromą žalą – kuo anksčiau randami pirminiai širdies pokyčiai, liudijantys apie beprasidedantį, požymių dar neturintį širdies nepakankamumą, tuo efektyvesnis jo gydymas, lengvesnės pasekmės. Lietuvoje žmonės linkę į gydytoją kreiptis tik tada, kai pasijaučia itin blogai, deja, tuo metu dažnai jau randami negrįžtami širdies raumens pokyčiai“, – įspėja gydytoja. 

 

Pajutę pirmuosius požymius, savo sveikatą tikrinti ypač turėtų suskubti vyresnio amžiaus žmonės. A. Mažutavičiūtė tikina, kad širdies nepakankamumą gali sukelti bet kuri širdies liga, o tai natūraliai dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms. „Nepaisant to, jei jaunas žmogus turi įgimtą širdies ydą, suserga ūmine širdies liga ar širdies pažeidimus lemia kiti susirgimai, jam taip pat gali atsirasti širdies nepakankamumas, lygiai taip pat, kaip ir vyresniam pacientui“, – sako kardiologė. 

 

Suvaldyti ligą įmanoma 

 

Širdies nepakankamumas diagnozuojamas įvairiais kraujo tyrimais, įskaitant laboratorinius, vaizdinius, invazinius. „Kardiologų atlikti laboratoriniai tyrimai padeda diagnozuoti širdies nepakankamumo progresavimą, esamą stadiją, vyraujančias pirmines patologijas, diagnozuoti širdies ritmo ar laidumo sutrikimus, galimus išeminius pokyčius. Transtorakalinė širdies echoskopija – auksinis standartas ir nepakeičiamas tyrimas diagnozuojant širdies veiklos sutrikimus“, – vardija A. Mažutavičiūtė. 

 

Pasak jos, širdies nepakankamumo visiškai išvengti sudėtinga, nes bet kuris pacientas, jau turintis širdies veiklos sutrikimų, atsiduria rizikos grupėje. Nepaisant to, tyrimuose pastebėjus pirmuosius požymius ir skiriant efektyvų gydymą, galima ženkliai sulėtinti jo progresavimą: „Greta medikamentinio gydymo pabrėžiama gyvenimo būdo pokyčių svarba – derėtų mesti žalingų narkotinių medžiagų vartojimą, nerūkyti, saikingai vartoti energinius gėrimus, mažinti svorį esant antsvoriui ar nutukimui, palaikyti skysčių pusiausvyrą, riboti suvartojamos druskos kiekį, gerinti savo fizinį pajėgumą, efektyviai koreguoti širdies nepakankamumą skatinančias būkles.“ 

 

Gydytoja priduria, kad liga dažniausiai gydoma medikamentiniu būdu, bet norint ją suvaldyti prireiks ir paciento indėlio: „Šiandien turime nustatytas specifines vaistų grupes, skirtas širdies nepakankamumo gydymui. Konkretų vaistą ir jo dozę turėtų parinkti gydytojas kardiologas, atsižvelgdamas į individualų pacientą, jo gyvenimo būdą, vaistų vartojimo reguliarumą, gydymo lūkesčius. Visiškai pasveikstama retai, tačiau, skyrus adekvatų, pacientui pritaikytą ir reguliariai vartojamą gydymą, širdies nepakankamumą suvaldyti tikrai galima.“

» Rašyti komentarą