Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tikra žiemos sezono rykštė, ypač tiems, kurie nemoka su jomis kovoti...
 
Sloga, kosulys, padidėjusi kūno temperatūra... Tokie simptomai gerai pažįstami mums visiems, ir visi manomės geriau už kitus žinantys, kaip gydytis ir kokius vaistus gerti, kad kuo greičiau viskas grįžtų į savo vėžes. Deja, medikai pasigavusiesiems ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, arba ŪVKTI, turi nelabai džiaugsmingą žinią.
 
Pamenate anekdotinį priežodį apie tai, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę? Tai štai: specialistų nuomone, tai gryna tiesa.
 
Faktas Nr. 1: vaistų nuo ŪVKTI nėra
 
Egzistuoja šimtai virusų, sukeliančių peršalimo ligų simptomus (adenovirusai, rinovirusai, koronavirusai ir taip toliau). Jei kovai su kiekvienu iš jų bus išradinėjami atskiri preparatai, visa pasaulio farmacijos pramonė tik tuo ir užsiims. Be to, virusai linkę mutuoti, taigi sukurti saugų vaistą, kuris žudytų išskirtinai juos, tačiau nekenktų žmogaus sveikatai, – praktiškai neįvykdoma užduotis.
 
Visai kitas reikalas – gripas. Juo sergama sunkiau, nei ŪVKTI, ir jis dažniau sukelia komplikacijų, todėl preparatų nuo gripo atsiradimas buvo būtinybė. Pradėjus juos vartoti pirmosiomis valandomis nuo negalavimo pradžios, pasveikimą, anot specialistų, galima pagreitinti vidutiniškai pusantros dienos.
 
Tačiau dar yra ir bakterinių infekcijų. Jos jau visai kita istorija, mat paprastai „nepuldinėja“ mūsų pirmosios – prisijungia vėliau, kad dar labiau komplikuotų virusų padarytą žalą. Nuo bakterinių infekcijų padeda antibiotikai, tačiau vartoti jų komplikacijų profilaktikai jokiu būdu negalima.
 
Faktas Nr. 2: gripą galima atskirti nuo ŪVKTI ir anginos
 
Gripo išskirtiniai požymiai daugeliui gerai žinomi:
 
– negaluoti pradedama staiga šokus temperatūrai (kartais iki 40 laipsnių),
– skauda absoliučiai viską: akis, raumenis, sąnarius,
– 2–3 ligos dieną pasireiškia sausas kosulys, sloga, gerklės skausmas.
 
Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija:
 
– prasideda peršalimo simptomais – kosuliu, sloga, gerklės skausmais,
– temperatūra didėja palaipsniui (ir retai kada pakyla aukščiau 38,5 laipsnių).
 
Angina:
 
Taisyklingiau šį negalavimą būtų vadinti ūminiu tonzilitu. Ir jį nebūtinai sukelia bakterinė infekcija. Daugiau kaip 90% anginos atvejų sukelia virusai.
 

Plačiai paplitusi nuomonė, esą jeigu karščiavimas ir gerklės skausmas nepraeina ilgiau kaip 4 dienas, vadinasi, padės tik antibiotikai, yra klaidinga. Laimė, mūsų laikais jau yra skubių tepinėlių tyrimų, leidžiančių per penkias minutes aptikti streptokokus gerklėje. Jie labai tiksliai parodo, reikalingi antibiotikai ar ne.
 
Faktas Nr. 3: visokie -feronai virusų neveikia
 
O tokiomis dozėmis, kokiomis teoriškai galėtų veikti, vaistai su galūne -feronai yra gana toksiški: šalutinio poveikio rizika daugybę kartų viršija hipotetinę naudą. Geriausia, kai organizmas pats gamina nuosavą interferoną, kas vyksta kaip atsakas į padidėjusią temperatūrą. Taigi gerdami karščiavimą mažinančius vaistus mes lėtiname sveikimo procesą. Specialistų teigimu, mažinti karštį (taip pat ir vaikams) reikėtų tik tuomet, kai to reikalauja savijauta: jaučiatės labai blogai – muškite temperatūrą, jaučiatės pakenčiamai – tai ir pakentėkite.
 
Paskatinti interferono gamybą imunostimuliatoriais neįmanoma. Anot medikų, jų veiksmingumas neįrodytas.
 
Faktas Nr. 4: gerklės skalavimas – beprasmė procedūra
 
Gydytojai terapeutai ir pediatrai daugelį metai labai įtikinamai aiškino, kad kuo dažniau skalausime skaudamą gerklę, tuo greičiau iš jos išskalausime visus virusus ir greičiau pasveiksime. Tik virusai apie tai, matyt, negirdėjo ir nieko nežinojo. Galbūt dėl to, kad tūno jie ne gerklės paviršiuje, o audiniuose.
 
Dėl tos pačios priežasties skalavimai jiems nė motais. Nors, kita vertus, kai kurie gydomieji skalavimo skysčiai gali laikinai apmalšinti sopančią gerklę ir bus lengviau ryti.
 
Tą patį esą galima pasakyti ir apie įvairiausias pastiles ir purškalus: jeigu juose yra skausmą slopinančių medžiagų, padės persirgti komfortiškiau, tačiau greičiau pasveikti – tikrai ne.
 
Faktas Nr. 5: lašai nuo slogos sukelia slogą
 
Daugelio lašų nosiai paskirtis – susiaurinti kraujagysles. Nosies gleivinės kraujagyslės susitraukia, sumažėja pabrinkimas ir tampa lengviau kvėpuoti.
 
Beje, kaip tik dėl to tikslingiau yra naudoti purškalus, o ne lašus, kad vaistai iš tiesų nusėstų nosies ertmėje, o ne pratekėtų kiaurai iki pat skrandžio.
 
Tačiau šiuos vaistus galima vartoti tik 3–4 dienas – paskui išsivysto pripratimas ir net priklausomybė, kai suprasite, jog tiesiog nebegalite normaliai kvėpuoti be sekreciją mažinančių vaistų.
 
Faktas Nr. 6: gerkite – tai geriausias kovos su ŪVKTI būdas
 
Tik turėkite omenyje, kad gydytojai pataria gerti ne karštus gėrimus, ne gydomųjų žolelių arbatas, o tiesiog daug skysčių. Pirmiausia dėl to, kad smarkiai karščiuojant greitai pasireiškia dehidratacija, o to jokiu būdu negalima leisti. Kuo daugiau jūs gersite, tuo greičiau praeis intoksikacijos simptomai, ir nesvarbu, kuo sergate – gripu, ŪVKTI ar angina.
 
Išvados:
 
1. Vaistų nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų nėra. Visi preparatai nuo gerklės, nuo slogos ar karščiavimui mažinti „gydo“ simptomus, ne ligą. Jie mažina mūsų kančias, tačiau sveikimo nepagreitina. Ir kiekvienas, žinoma, turi savą šalutinių poveikių sąrašą. Tad kuo mažiau vartosite vaistų, tuo geriau.
2. Vaistai nuo gripo egzistuoja. Jie veiksmingi išgerti pirmosiomis ligos valandomis. Ir jie nepadeda nuo kitų virusų, sukeliančių ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.
3. Antibiotikų negalima vartoti nei profilaktikai, nei dėl to, kad keturias dienas iš eilės laikosi temperatūra. Jie skiriami tik patvirtinus bakterinės infekcijos faktą.