Hormonai reguliuoja daugelį svarbių vienas su kitu susijusių organizmo procesų – įskaitant kraujo spaudimo ir gliukozės lygio kraujyje reguliaciją. Jų gali pradėti trūkti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau pasekmės būna tos pačios  – sutrinka organizmo veikla, nukenčia sveikata, o kai kuriais atvejais netgi iškyla pavojus žmogaus gyvybei.

Hormonų trūkumo priežastys

Niekam nėra paslaptis, kad hormonų trūkumas gali sukelti kai kurias ligas – pavyzdžiui, cukrinį diabetą, hipotirozę arba antinksčių nepakankamumą. Atskirų pirmojo diabeto tipo atmainų priežastimi tampa insulino trūkumas, hipotirozės – skydliaukės hormonų stoka (kai kuriais atvejais jų ir visai nėra). Antinksčių nepakankamumas išsivysto dėl kortizono (ir kitų antinksčių gaminamų hormonų) stygiaus. Hipofizė išskiria daugybę skirtingų hormonų (pavyzdžiui, augimo hormoną), kurie stimuliuoja kitų hormonų gamybą. Kortikorelinas, pavyzdžiui, reikalingas, kad antinksčiai galėtų gaminti kortizolį.


Hormonų trūkumas organizme paprastai gali pasireikšti dėl šių priežasčių: vieniems žmonėms sąlygos, dėl kurių negaminamas vienas ar kitas hormonas, yra įgimtos (pavyzdžiui, taip nutinka dėl įgimtos hipotirozės), kaltos gali būti ir autoimuninės ligos (šiuo atveju organizmo imuninė sistema puola ir naikina hormonus, tarytum šie būtų svetimos medžiagos). Infekcijos, nepakankamas liaukų aprūpinimas krauju ir hormonus išskiriančių liaukų augliai taip pat gali sukelti hormonų trūkumą.

Galimos pasekmės

Kadangi hormonai atlieka daugelį labai svarbių funkcijų, deficitas gali turėti itin rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, kortizinas reguliuoja arterinį kraujospūdį, insulinas – gliukozės lygį kraujyje. Kai šių hormonų nepakanka arba jų visai nėra, jų kontroliuojami procesai sutrinka. Vienas iš antinksčių nepakankamumo požymių yra per mažas arterinis kraujospūdis, o žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, smarkiai pakyla gliukozės lygis kraujyje.