Šalčio sukelta alergija – gana reta problema, tačiau ja pastaruoju metu skundžiasi vis daugiau žmonių.
 
Manoma, kad 15–20 proc. gyventojų nors kartą teko patirti šalčio alergiją – iš lauko atėjus į patalpą oda parausta arba ją išberia. Šia alergija dažniausiai susergama žiemą, kai šalta, vėjuota ir drėgna. Kartais liga gali kelti grėsmę gyvybei.
 
Liga paūmėja žiemą
 
Apie šalčio alergijos priežastis yra dvi nuomonės. Vieni specialistai mano, kad tai – netikroji alergija, nes šaltis, kaip fizinis reiškinys, sukelia imuninėse ląstelėse tokius pokyčius, dėl kurių atsiranda klinikinių ligos požymių.
 
Kiti gi tikina, kad vis dėlto organizme vyksta tikroji alerginė reakcija, susidaro gynybiniai mechanizmai – antikūnai, antigenai. Tačiau iš esmės viskas vyksta taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, skiriasi tik pati pradžia.
 
Šalčio alergija serga tik keli procentai gyventojų. Bet tai yra jaunų žmonių liga, ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 25–30 metų. Pavojinga tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms šalčio alergija kelia grėsmę gyvybei. Ypač, jeigu ligonis nesilaiko gydytojo nurodymų, neįvertina ligos rimtumo ir, pavyzdžiui, netinkamai apsirengę būna šaltyje, nors jam to daryti negalima. Blogiausia sergančiųjų šia alergija būklė būna tada, kai oras šaltas ir drėgnas.
 
Kitas ligos paūmėjimo laikotarpis būna vasarą, kai žmonės maudosi šaltame vandenyje, ypač šaltoje jūroje.
 
Dar blogiau, kai sergantysis šalčio alergija nardo. Išlipus į krantą jam būna silpna, svaigsta galva, niežti visą kūną, kartais ligonis net apalpsta, jam būtina iškviesti greitąją pagalbą.
 
Išberia odą
 
Šiai ligai būdinga tai, kad nuo šalčio alergijos kenčiantiems žmonėms alerginių bėrimų atsiranda ant nuo šalčio neapsaugotų vietų: rankų ir veido.
 
Užtenka alergija sergančiam žmogui ant veido nukristi keliems lietaus lašeliams ar pabūti lauke pučiant žvarbiam vėjui, ir tuojau pat parausta ar patinsta veidas, jį išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Oda atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
 
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t. y. atsiranda ir patinimų.
 
Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau ne tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, galima uždusti.
 
Kartais jautrus šalčiui žmogus negali valgyti šalto maisto – ledų, gerti atšaldytų gėrimų. Suvalgiusiems šaltų produktų ligoniams ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas. Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda jų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
 
Eiga – nenuspėjama
 
Liga gali būti paveldėta arba įgyta. Pirmuoju atveju ja serga paciento tėvai ar artimi giminaičiai, tai pasireiškia ankstyvame amžiuje ir kamuoja visą gyvenimą. Įgyta alergija gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.
 
Liga gali būti pirminė, t. y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo.
 
Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
 
Šalčio alergijos eiga yra nenuspėjama. Liga gali atsirasti be aiškios priežasties ir lygiai taip pat nepaaiškinamai išnykti. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė.
 
Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis. Tačiau net apie 40 proc. atvejų šalčio alergijos priežasties taip ir nepavyksta nustatyti.
 
Liga nėra neįveikiama
 
Šalčio sukelta alergija vaistais gydoma kaip ir kitos alerginės ligos. Gydymą turi skirti gydytojas, nuodugniai ištyręs ligos atsiradimo priežastis. Dažniausios priežastys yra lėtinės infekcijos, parazitinės žarnyno kirmėlės ar įvairios vidaus organų ligos.
 
Būtent todėl kiekvieno šalčio alergija sergančio paciento gydymas pradedamas nuo išsamaus visų organizmo sistemų tyrimo. Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys, jį gali atlikti tik medikai. Nustačius ligą ir tinkamai ją gydant, alergija išnyksta.
 
Svarbiausia profilaktinė šios ligos priemonė – saugotis šalčio. Atvėsus orams prieš išeinant į lauką būtina šiltai apsirengti, užsidėti kepurę, užsimauti pirštines. Jei lauke labai šalta, be būtino reikalo geriau iš viso neiti iš namų.
 
Odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai.
 
Daugelis emolientų turi kvapą ir spalvą suteikiančių medžiagų. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų ir dažiklių visiškai nėra. Jei reikia odą tik apsaugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele.