Visuomenėje vyraujant nesaugumo jausmui ir negerėjant finansinei situacijai, vis tvirčiau įsigali poreikis pasirūpinti savo artimaisiais nelaimės atveju (kitaip tariant, jei šeima netektų pagrindinio maitintojo ar jis sunkiai susirgtų). „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad net 54 % visų besidraudžiančiųjų savanorišku draudimu renkasi gyvybės draudimą kaip finansinį saugiklį savo šeimai ir artimiesiems.

„Kuomet nedarbas vis dar išlieka aukštas, kuomet žmonės nėra tikri dėl savo pajamų, o šeimose – tik vienas maitintojas, kuomet pusė šalies gyventojų nėra saugūs dėl savo ateities, gana dėsninga tampa tendencija pasirūpinti savo artimaisiais, apsidraudžiant nuo blogiausio scenarijaus – mirties ar sunkios ligos. Didžioji apklaustųjų dalis sako, kad draudžiasi dėl didesnio saugumo poreikio ir atsakomybės prieš save ir artimuosius“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.

Pasak jo, saugumą kaip svarbiausią priežastį drausti gyvybę nurodė 22 % apklaustųjų. Dar 19 % teigia, kad draudimu siekia apsisaugoti nelaimingų atsitikimų atvejais.

Z. Gaverski atkreipė dėmesį, kad vyrai daug dažniau nei moterys nurodė, kad savo gyvybę draudžia dėl vaikų ir artimųjų. Beje, stipriosios lyties atstovus apsidrausti dažniau paskatino artimieji.

„Tokia vyrų atsakomybė nestebina – gyvybę šeimoje draudžia pagrindinis šeimos maitintojas. Būtent maitintojo netektis ar liga atneštų šeimai didžiausius finansinius nuostolius, kuriuos gyvybės draudimas ir gali atlyginti. Manau, šiandien nemaža Lietuvos gyventojų dalis suprato, kad savo ir šeimos finansine situacija privalo rūpintis patys, ypač ištikus nelaimei, nes valstybė nepajėgi to padaryti“, – sako gyvybės draudimo bendrovės vadovas.

Jis patikino, kad ypač atidžiai ir kritiškai savo padėtį vertina vidutinio amžiaus žmonės, turintys šeimas ir auginantys vaikus. Būtent vaikai ir artimieji yra pagrindinė priežastis, dėl kurios draudžiasi 36-45 metų žmonės.


„Mažiausių pajamų gyventojams pagrindinė priežastis draustis – atsakomybė prieš artimuosius. Tai rodo, kad tik pagrindiniams poreikiams uždirbantys žmonės labai atidžiai apsvarstė, kad gyvybės draudimas bus tvirčiausia finansinė apsauga nelaimės atveju mažas pajamas gaunančiai šeimai. Šeimose, kur vienam nariui tenka apie 500 Lt, gyvybės draudimas reiškia ir pasirūpinimą savo sveikata – sunkios ligos atveju draudimas leistų gauti išmoką gydymui“, – pasakojo Z. Gaverski.

Anot jo, didesnių pajamų gyventojai jaučiasi saugiau, lyginant su šeimomis, kur vienam šeimos nariui tenka apie 500 Lt. Daugiau uždirbantys žmonės nurodė, kad gyvybės draudimas jiems yra ne tik apsauga ištikus nelaimei, bet ir taupymo būdas.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ klientai vidutiniškai gyvybę apdraudžia 30 tūkst. litų suma. Didžiausia gyvybės draudimo sutarties suma – 1 mln. litų, mažiausia – 1 tūkst. litų.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Jovita Aukštuolytė-Minderienė
Komunikacijos vadovė
UAB "PZU Lietuva gyvybės draudimas", Konstitucijos pr. 7
Tel. +370 5 272 8945
Mob. +370 698 37318, el. p. [email protected]