Visiems žinoma, kad ruduo ir žiema – patogiausias laikas pasigauti slogą ar užsikrėsti gripu, bet iš tikrųjų viskas yra daug sudėtingiau, nei manome.
 
Mokslininkai teigia, jog kiekvienas metų mėnuo tam tikru būdu veikia mūsų savijautą ir sveikatą. Ir jei tai žinome, taip pat žinome ir kada skirti savo organizmui daugiau dėmesio.
 
Spalis: skrandžio problemos, artritas ir… spuogai
 
Šiuo metų laiku visada padidėja opaligės paūmėjimo grėsmė (ramiausias metuose mėnuo turintiesiems opą yra rugpjūtis). Specialistai spėja, jog viskas susiję su melatoninu – vadinamuoju miego hormonu, kurį aktyvina dienos šviesa. Rudenį dienos tampa trumpesnės, ir tai atsiliepia mūsų organizmui.
 
Reumatoidinis artritas dažniausiai pasireiškia arba paūmėja nuo spalio iki kovo. Žiemą jo simptomai gali dar sustiprėti.
 
Kalbant apie spuogus, su jais viskas aišku: vasarą, kai saulėta, vitaminas D rūpinasi mūsų odos sveikata, na o rudenį viskas vėl grįžta į senąsias vėžes.
 
Lapkritis: plaučių ligos, psoriazė
 
Gydytojai pastebėjo, jog rudens pabaigoje ir žiemą padažnėja plaučių ligos.
 
Lapkritis, švedų mokslininkų nuomone, taip pat kelia grėsmę jaunoms mamoms, nes gali po gimdymo sukelti sunkią depresiją. O mokslininkai iš Indijos teigia, kad žiemą 42 procentais padažnėja psoriazės paūmėjimo atvejų – veikiausiai dėl to, kad aplinkoje sumažėja ultravioletinių spindulių.
 
Gruodis: bronchitai ir priešlaikiniai gimdymai
 
Kartais atrodo, kad gruodį visi aplinkui tarsi susitarę pradeda kosėti. Medikai to irgi neneigia: paskutinį metų mėnesį bronchų ir plaučių infekcijos tampa populiariausia liga. Šį mėnesį atsargesnėms derėtų būti ir besilaukiančioms moterims – ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais, mat pagal statistiką gruodį pasitaiko daugiausia būsimoms mamoms itin pavojingos preeklampsijos (staigaus kraujospūdžio padidėjimo) atvejų. Tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
 
Sausis: padidėjęs cholesterolio lygis, dantenų ligos ir padidėjęs mirtingumas
 
„Blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų (kraujyje esančių riebalų, siejamų su širdies ligomis) lygis maksimaliai padidėja gruodžio ir sausio mėnesiais. Tai patvirtinta JAV Harvardo universitete atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad vasarą cholesterolio mūsų kraujyje iš tiesų būna mažiau.
 
Kitais duomenimis, 22 procentams žmonių „blogojo“ cholesterolio lygis žiemą gerokai padidėja.
 
To priežastis nėra visiškai aiški. Kai kas mano, kad aukšta oro temperatūra ir didesnis fizinis aktyvumas vasarą padidina plazmos kiekį kraujyje ir taip padeda pašalinti cholesterolį. Tačiau taip pat tikėtina, jog priežastis yra susijusi su mityba: vasarą valgome daugiau vaisių ir daržovių ir mažiau riebaus maisto, dėl ko kraujagyslėse šiek tiek sumažėja cholesterolio. Žiemą gi visi mėgstame sotesnį, riebesnį maistą, padedantį sušilti, o medžiagų apykaita šaltuoju metų laiku lyg tyčia būna lėtesnė, taigi cholesterolio ant kraujagyslių sienelių susikaupia daugiau.
 
Sausis – pats pavojingiausias mėnuo. Šiuo metų laiku miršta daugiausia žmonių, ir nuo pačių įvairiausių ligų. Daug mirčių gydytojai sieja su tuo, kad žiema nusilpsta organizmo imuninė sistema, sumažėja atsparumas ligoms. Dėl tos pačios priežasties greičiausiai kenčia ir dantenos, tad sausį labai daug žmonių pradeda skųstis burnos ertmės bėdomis.
 
Vasaris: problemos dėl akių
 
Vasario mėnesį reikėtų saugotis tinklainės atsisluoksniavimo – kai itin jautrus sluoksnis ant vidinio akies obuolio paviršiaus pradeda tolti nuo jį maitinančių kraujagyslių. Tai nepaprastai pavojinga, nes, skubiai nesiėmus gydyti, galima netekti regėjimo.
 

Gali būti, kad būtent vasario šalčiai daro akių audinius pažeidžiamesnius. Kita vertus, šis mėnuo idealiai tinka pradėti kūdikį: šiuo metų laiku spermatozoidų kiekis vyro organizme būna pats didžiausias, pats mažiausias – rugsėjį.
 
Kovas: didžiausią pavojų kelia pūslelinė
 
Herpes virusas dievina kovo ir balandžio mėnesius, kaip, deja, ir rugpjūtį. To priežastis labai paprasta: nusilpęs imunitetas. Tik vasaros pabaigoje pūslelinės proveržius skatina persikaitinimas saulėje, taip pat silpninantis imuninę sistemą. Tačiau specialistai mano, jog kovas – idealus laikas operacijoms.
 
Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 200 000 sergančiųjų plaučių vėžiu. Jo rezultatai parodė, kad ligoniai, operuoti kovo mėnesį, turėjo didesnį šansą išgyventi. Analogiški rezultatai buvo gauti ir atlikus kitus tyrimus – taip pat ir su širdies operacijomis.
 
Amerikiečiai ekspertai šį reiškinį sieja su sezoniniais pakitimais, darančiais įtaką depresijai bei gyvenimo būdui.
 
Balandis: galvos skausmo mėnuo
 
Pavasarį didesnė tikimybė, kad sugrįš ilgalaikiai galvos skausmai (dar vienas mėnuo, kada derėtų laukti jų apsilankymo, yra rugsėjis). Būtent balandį į ligonines patenka maksimalus skaičius pacientų, besiskundžiančių nepakeliamais galvos skausmais.
 
Medikai tai sieja su pagumburiu – smegenų sritimi, valdančia bioritmus ir hormonų svyravimus.
 
Gegužė: pilvo skausmai
 
Paskutinį pavasario mėnesį kažkodėl daugiausia žmonių turi bėdų dėl žarnyno. Medikai jau seniai pastebėjo, jog būtent pavasarį ir vasarą padaugėja diarėjos, vidurių užkietėjimo ir kitų nemalonių virškinimo sutrikimų atvejų. Tokiu metų laiku sergantiesiems opiniu kolitu 27 procentais dažniau pasireiškia žarnyno ligų simptomai. Kodėl?
 
Priežastis gali būti tiek infekcijos, tiek ir sezoniniai imuniteto pakitimai. Italijos mokslininkai sezoninius pakitimus kaltina ir dėl sklerozės recidyvo.
 
Birželis: sunkiausias mėnuo hipotonikams
 
Birželį mūsų kraujospūdis būna pats žemiausias (aukščiausias, prancūzų mokslininkų tvirtinimu, – žiemą.) Greičiausiai dėl to kaltas vitaminas D: vasara jo būna daugiau, o jis pasižymi tuo, kad aktyvina organizme kraujospūdį reguliuojančius hormonus.
 
Liepa: apendicito rizika
 
Tokią išvadą padarė italai mokslininkai, ištyrę 1 300 apendicito atvejų.
 
Rugpjūtis: saugokitės, vyrai!
 
Šį metų mėnesį paūmėja prostatos ligos. Nors nėra rugpjūtis toks jau blogas. Britai specialistai, ištyrę daugiau kaip milijoną sergančiųjų vėžiu, teigia, jog tie, kuriems onkologinė liga diagnozuojama vasarą arba rudenį, gyvena ilgiau. Gali būti, jog didelė vitamino D koncentracija organizme pristabdo piktybinių navikų augimą.
 
Rugsėjis: vaikams paūmėja astma
 
Per pirmąsias keturias naujųjų mokslo metų savaites visada padaugėja vaikų, patenkančių į ligoninę po astmos priepuolių. Gydytojai teigia, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp mokyklos ir ligos: tokioje aplinkoje ir tokiomis aplinkybėmis vaikai esą tampa pažeidžiamesni infekcijoms.