Nors Lietuvoje susidariusi nuomonė, kad vėžys – kone baisiausia liga ir jos diagnozė reiškia mirtį, iš tikrųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta tris kartus daugiau žmonių nei nuo visų onkologinių ligų kartu paėmus. „Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos sąjungos šalyse“ tyrimo duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis – mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse.

Kraujotakos sistemos ligos – lietuvių rykštė

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro specialistų duomenimis, trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2015 m. sudarė 84,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė – 56,5 proc., nuo piktybinių navikų – 20,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,7 proc. visų mirusiųjų. Statistikos duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų 2015 m. Lietuvoje mirė 65,1 proc. moterų ir 47,5 vyrų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivytimą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nuolat patiriamas psichinis bei socialinis stresas. Pasak medikų, jeigu anksčiau ši liga buvo vyresnių žmonių liga, šiuo metu širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė vyrų iki 65 m. mirties priežastis devyniose ES šalyse: Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.

Viena iš pavojingiausių ligų – pilvo aortos aneurizma. Aneurizma (gr. aneurusma – „išsiplėtimas“) yra lokalizuotas, kraujagyslės išsiplėtimas dėl jos sienos silpnumo. Kai aneurizmos didėja, yra didelė jų plyšimo rizika, tada pasireiškia sunkus kraujavimas, dažnai mirtis. Aneurizmos plyšimas jauną žmogų ištinka retai – pagal statistiką, 2,9 atvejo iš 1 mln. gyventojų. Ši liga pavojingiausia tuo, kad, plečiantis aortai, žmogus gali visiškai nieko nejausti, o liga diagnozuojama tik tikrinantis profilaktiškai, todėl daugiau nei pusei tokių ligonių pirmasis ligos simptomas gali būti staigi ir netikėta mirtis.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų, o Lietuvoje aneurizma nediagnozuojama ir negydoma iki 80 proc. pacientų. Negana to, jau plyšus aneurizmai, ji nediagnozuojama apie 73 proc. atvejų, pasmerkiant pacientus greitai mirčiai. „Pagal statistiką Lietuvoje aneurizmos plyšimų registruojama keturis kartus mažiau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tačiau iš tiesų mes nežinome tikrosios statistikos, kadangi ne visada gilinamasi į mirties priežastį: užrašoma, kad žmogus namuose mirė nuo infarkto, ir tiek, nes ši patologija dar mažai žinoma. Blogiausia, kad ir mirusiojo vaikai nesužino tikrosios priežasties, o jie turi dar didesnę riziką paveldėti šią ligą“, – sako jis.

Vilčių sergantiems yra

Plyšus aortai, žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas, todėl išgyvenimo šansai yra labai nedideli: skaičiuojama, kad apie pusė žmonių tiesiog nespėja patekti pas tinkamus specialistus, nes patys ir aplinkiniai neatpažįsta aneurizmos požymių, o ir atpažinus, pusės likusių išgelbėti vistiek nepavyksta.

„Medikamentinio aneurizmos gydymo nėra, nes ją sunku diagnozuoti ir stebėti. Net sureguliuotas kraujospūdis neapsaugo nuo tolesnio jos plėtimosi. Aneurizma plečiasi baliono principu: iš pradžių ji pučiasi sunkiai, tačiau kuo ji didesnė, tuo pūstis ir didėti jai lengviau. Kai pasiekiama riba, kada grėsmė gyvybei kur kas didesnė už operacijos keliamas rizikas, taikomas chirurginis gydymas“, – pasakoja T. Baltrūnas.

Tačiau vilčių sergantiems šia liga yra: Lietuvoje ši liga gydoma tiek atviru chirurginiu būdu, tiek ir minimaliai invazyviu endovaskuliniu. Šių metų vasario 21 d. Vilniaus Klinikinėje ligoninėje buvo atlikta unikali aortos aneurizmos gydymo operacija, nes prireikė nestandartinių sprendimų ir aukštos gydytojų specialistų kvalifikacijos, kad pacientas, kuriam netiko nei vienas klasikinis aortos aneurizmos gydymo metodas, būtų pagydytas. „Pacientas dėl savo amžiaus ir gretutinių ligų negalėjo būti operuojamas atviru būdu, nes tokios operacijos rizika buvo labai didelė. Kadangi pilvo aortos aneurizma buvo išplitusi aukštyn ir apėmė inkstų arterijas, standartinis minimaliai invazyvus gydymo metodas implantuojant stentgraftą nebuvo galimas. Tokiu atveju kitose šalyse būtų taikomas gydymo būdas, kai pacientui pagal būtent jo aortos anatomiją yra pagaminamas asmeninis aortos stentgraftas. Deja, šis gydymas labai brangus – kainuoja apie 50 tūkst. eurų ir Lietuvoje nebuvo atliktas nei vienam pacientui, nes ši operacija nekompensuojama. Mūsų operuotas pacientas jau buvo konsultuotas kitose ligoninėse, kur nebuvo galimybių tokios aortos aneurizmos gydymui, tad atvyko pas mus. Tokios aneurizmos plyšimo rizika jos neoperuojant yra apie 30 proc. per metus“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas kraujagyslių chirurgas T. Baltrūnas.

VMKL paciento gydymui buvo panaudotas naujoviškas stentgraftas, užpildomas polimeru ir sukurtos trys šakos į inkstų bei žarnyno kraujagysles. Pati operacija truko daugiau nei 4 valandas, tačiau jau kitą dieną pacientas vaikščiojo ir valgė.

„Kadangi ši liga besimptomė, kai kuriose šalyse egzistuoja prevencinės pilvinės aortos patikros programos, nes nustatyti aneurizmą paprasta – tereikia padaryti pilvo echoskopiją, nes apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia. Šių patikros programų metu, į kurias kviečiami 65 metų sulaukę vyrai, aneurizma nustatoma 2-3 proc. pacientų – tai pakankamai didelis skaičius, nes visais šiais atvejais užbėgama už akių jos plyšimui. Lietuvoje tokios programos nėra, todėl aneurizmos nustatomos atsitiktinai. Būtent todėl būtinas visų pacientų sąmoningumas, savailaikės sveikatos patikros ir savo savijautos bei keistų simptomų stebėsena“, – sako T. Baltrūnas ir primena, kad vyrams, vyresniems nei 65-erių metų amžiaus, reikėtų bent kartą atlikti echoskopinį tyrimą.

Galimi simptomai iki aneurizmos plyšimo:

• Pulsuojantis pojūtis pilve;
• Nugaros skausmas;
• Pilvo skausmas – šis skausmas dažnai plinta į nugarą;
• Jei aneurizma ir toliau auga ir prisispaudžia prie stuburo ar krūtinės organų, pacientui gali pasireikšti kosulys;
• Balso praradimas;
• Kvėpavimo sunkumai;
• Rijimo problemos.

Pajutus šiuos simptomus, reikėtų išsitirti ultragarsu artimiausioje gydymo įstaigoje.