Vaistininkai vis dažniau pastebi, kad nors ligas diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai, tačiau savigyda vis populiarėja: net ir žinantys, kad antibiotikai – individualiai gydytojo paskiriamas vaistas, vis tiek juos vartoja savavališkai ir stebisi neefektyvumu. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad neatsakingas antibiotikų vartojimas gali sukelti ne tik tokius negalavimus kaip viduriavimas ar alergija – taip pat kyla ir grėsmė įgyti atsparumą antibiotikams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2017 m. skelbė, kad atsparumas antibiotikams auga žaibiškai, todėl prognozuoja, kad ateityje galimybės gydyti kai kurias infekcines ligas antibiotikais taps itin ribotos. Pagrindinė to priežastis – neteisingas antibiotikų vartojimas.

„Sirgti šiais laikais niekas nenori, todėl neretai žmonės galvoja įsigysiantys vaistų „nuo visų ligų“ – antibiotikų. Vis dar sklando mitas, kad antibiotikai – puikus sprendimas slogai ar kosuliui gydyti. Nors antibiotikams reikalingas receptas, vis dar pasitaiko žmonių, besitikinčių antibiotikus įsigyti ir be recepto. Kiti net ir supyksta išgirdę, kad šie vaistai yra receptiniai. Dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus žmonės, kurie nuo seno yra įpratę įvairias sveikatos problemas spręsti vartodami antibiotikus“, – patirtimi dalijasi vaistininkė Asta Budreckienė.

Žino, bet elgiasi savaip

Anot jos, dažnai klaidingai manoma, kad antibiotikai iš karto ,numuš aukštą temperatūrą, išgydys kosulį, čiaudulį, slogą, gerklės perštėjimą, vos tik išgėrus keletą tablečių.

„Visų pirma derėtų suprasti, kad šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti, ir kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija. Be tyrimų gan sudėtinga nuspręsti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, ar tiesiog peršalimas. Todėl užsiimti savigyda nederėtų“, - pabrėžė vaistininkė.

Ji pažymėjo, kad pasitaiko pacientų, kurie ateina į vaistinę ir skundžiasi antibiotikų neveiksmingumu, tuomet natūraliai kyla klausimas, kodėl antibiotikai ,,neveikia“, ir kas rekomendavo juos vartoti.

„Dažnai apie tai pasiteiravus paciento atsakymas nutylimas arba nejučiomis šis prasitaria, kad antibiotikų liko nuo praėjusios ligos. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, gripas, bronchitas, peršalimas, juos tinkamai paskirti gali tik gydytojas, tinkamai įvertinęs paciento ir jo ligos ypatumus, atlikęs tyrimus ir pan., todėl pačiam pacientui griebtis šių vaistų tikrai nederėtų“, - pažymėjo A. Budreckienė.

Vaistininkė prisiminė atvejį, kai kartą įsigyti antibiotikų į vaistinę atėjo pacientas, pareiškė bijantis susirgti gripu ir norintis liaudiškai tariant: „užbėgti įvykiams už akių ir užkirsti kelią siaučiančiam virusui“.

„Iš karto sakome pacientams, kad antibiotikai nėra prevencinė priemonė apsisaugojimui nuo gripo viruso. Nors profilaktiškai antibiotikai išties gali būti naudojami, pavyzdžiui, po kontakto su sunkia infekcine liga sergančiu ligoniu, taip pat kaip prevenciniai vaistai siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų tikimybę, po sudėtingų odontologinių procedūrų, pvz., implantacijos, danties rovimo procedūrų ar pan.“, - pasako A. Budreckienė.

Ji pažymėjo, kad antibiotikai stebuklų nedaro ir netgi priešingai - profilaktiškai, savo nuožiūra, vartojant antibiotikus galima tik pabloginti būklę ir pakenkti sau: galimos alerginės reakcijos, žarnyno mikrofloros pakitimai, gali išsivystyti atsparumas antibiotikams.

„Netinkamai pradėjus gydymą antibiotikais pacientas dar ilgiau nepasveiksta, liga netgi gali paūmėti, pereiti į lėtinę būklę, kitaip tariant – užsitęsti. Pacientui nesveikstant dėl neteisingo antibiotikų vartojimo gali būti užmaskuota sunki infekcija, todėl sunkiau bus nustatyti ligos sukėlėją ir priskirti tinkamą vaistą jį gydančiam gydytojui“, - patarė vaistininkė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gydymasis savarankiškai, arba kaip „patarė“ draugai, giminaičiai, kaimynai, netinkamas vaisto dozės parinkimas, per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas, gydytojo nurodymų ignoravimas, anot A. Budreckienės, tai yra didžiausios antibiotikų vartojimo klaidos.

,,Kartais pasitaiko, kad pacientai savavališkai nusprendžia sumažinti vartojamo vaisto dozę, sakydami, kad jaučiasi kur kas geriau ir, kad vartoti ,,tiek daug“ vaistų jau nebereikia, tačiau ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, kadangi nebuvo sunaikinti visi ligos sukėlėjai. Vertėtų įsidėmėti, kad netgi nebaigtas antibiotikų kursas bei savo nuožiūra pakoreguota antibiotikų dozė skatina atsparių jiems bakterijų atsiradimą“, - sakė vaistininkė.

Jos teigimu, taip pat nederėtų vartoti antibiotikų, kurie užsiliko nuo ankstesnės ligos, nes vien tai parodo šių vaistų vartojimo klaidą – gydytojo nurodymų nesilaikymą. Antibiotikų neturėtų likti ,,kitam kartui“ – kadangi šių vaistų skiriama tiek, kiek reikia, vadinasi, paskirtą kursą yra būtina suvartoti tiksliai taip, kaip rekomendavo gydytojas.

„Skirtingi antibiotikai turi skirtingą poveikį organizmui – vieni sunaikina mikrobus, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi, todėl nevertėtų jų taupyti, pavyzdžiui, šeimos nariams, draugams, galvojant, kad galbūt jie tiks kitam žmogui. Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni efektyviau gali veikti žarnyne, kiti - kauluose ar kituose organuose. Todėl tai, kas paskirta vienam pacientui gydyti, atsižvelgiant į jo amžių, svorį, alergijas, gretutines ligas ar kitus kriterijus, gali visai netikti kitam, nors simptomai būtų ir panašūs. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozes, gydymo trukmė, netinkamas intervalas tarp vaistų vartojimo, parenkamas netinkamas antibiotikas ištikusiam negalavimui gydyti“, - perspėjo vaistininkė.

Kaip vartoti antibiotikus

Vartojant antibiotikus svarbu žinoti ne tik jų teikiamą naudą, bet ir šalutinius reiškinius. Siekdami kovoti su ligų sukėlėjų atsparumu antibiotikams ir išvengti nepageidaujamo jų poveikio reikia tinkamai juos vartoti. Todėl vartoti juos derėtų tada, kai rekomenduoja gydytojas.

„Šie vaistai veikia ne tik ligos sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus ir, žinoma, natūralią mikroflorą. Dėl neteisingo antibiotikų naudojimo gali pradėti vystytis disbakteriozė (disbiozė) – tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimas, kuriam būdingi tuštinimosi sutrikimai: pacientą gali kamuoti viduriavimas, pilvo pūtimas, netgi skausmas, kartais gali užkietėti viduriai, atsirasti nemalonaus skonio jausmas burnoje, sutrikti virškinamojo trakto darbas, žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Antibiotikai taip pat gali turėti toksinį poveikį ausims, inkstams, kepenims, sukelti alergines reakcijas. Dėl ilgo antibiotikų vartojimo žmogaus organizme gali imti trūkti vitamino B“, - pabrėžė vaistininkė.

Ji pažymėjo, kad vartojant antibiotikus, juos naudoti rekomenduotina prieš valgį arba tarp valgymų, kadangi maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinamojo trakto.

Taip pat vartojant antibiotikus patartina gerti gerųjų bakterijų, tačiau jokiu būdu nederėtų jų vartoti iškart, patartina daryti bent kelių valandų pertrauką, kad geroji mikroflora galėtų įsivirtinti žarnyne. Po antibiotikų vartojimo, vertėtų į mitybą įtraukti skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose. Rekomenduotina naudoti raugintų maisto produktų – kefyro, rūgpienio, raugintų daržovių, kadangi pastarieji organizmą aprūpina probiotikais. Taip pat nederėtų užmiršti naudoti ir B grupės vitaminų, kurių gausu maisto ir produktuose: grikiuose, riešutuose, tune.

Antibiotikai ne su viskuo

Pasak vaistininkės, vartojant antibiotikus, vertėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą. Kai kurių rūšių antibiotikų negalima vartoti kartu su pieno produktais, nes jie gali prarasti savo veiksmingumą. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad pieno produktai yra ne tik pienas, tačiau ir gaminiai iš jo: sūris, jogurtas, grietinė, varškė ir pan. Rekomenduojama vartojant tam tikros rūšies antibiotikus, atsisakyti pieno produktų, nes pastarieji silpnina antibiotikų poveikį.

„Kartais pacientai pusiau juokais teiraujasi, ar galima antibiotikus vartoti su alkoholiu. Atsakymas būtų vienareikšmis – gydymosi metu alkoholio vartoti tikrai negalima, nes jis dirgina skrandį, netgi skatina daugumos antibiotikų irimą jame (skrandyje) dėl to gali pakisti pačių antibiotikų veiksmingumas ir netgi kepenų veikla“, - perspėjo A. Budreckienė.

„Kontraceptikus ir antibiotikus vartojančios moterys turėtų žinoti, kad kai kurių rūšių antibiotikai silpnina kontraceptikų veiksmingumą, todėl vertėtų pasitelkti papildomas apsaugos priemones. Taip pat vartojant bent dvejus vaistinius preparatus, visada rekomenduojame pasitikrinti jų suderinamumą, nes kyla rizika, kad vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti.

Gydantis antibiotikais, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nedera jų vartoti kartu su greipfrutų sultimis, nes jos gali padidinti kai kurių rūšių antibiotikų toksinį poveikį. Taip pat su antibiotikais nederėtų vartoti ir kitų rūgščių vaisių sulčių, padažų, konservų su acto rūgštimi.

„Vartojant antibiotikus ir po jų vartojimo vertėtų taip pat nepamiršti naudoti pakankamo kiekio skysčių (geriausia būtų rinktis paprastą ar mineralinį vandenį). Vis dėlto maisto ir gėrimų vartojimas naudojant priskirtus vaistus yra itin reikšmingas ir turi įtakos vaisto veikimui bei pasisavinimui, todėl siekiant maksimalių gydymo rezultatų vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir su kuo vartojame vaistus, o iškilus klausimams visada pasitarkite su specialistais“, - reziumavo A. Budreckienė.