Nors ir nenoriai, žiema po truputį užleidžia vietą pavasariui. Praeityje lieka ilgi ir tamsūs vakarai, po kojomis tekši balos, ima kvepėti žeme. Ant slenksčio pavasaris – meilės ir vilčių metas. Tačiau daugelis žmonių šiuo metų laiku visiškai nesidžiaugia – jie jaučiasi išsekę ir prislėgti.

Kodėl taip nutinka?

Yra daugybė faktorių, kurie žiemą neigiamai veikia mūsų organizmą. Kaip tau žinoma, žiemos dienos yra trumpos, dažnai – apsiniaukusios. Žmogus didžiąją laiko dalį praleidžia kokioje nors uždaroje patalpoje, nemato saulės šviesos – tik dirbtinę.

Šviesos deficitas

Saulės šviesos deficitas turi ne pačių maloniausių pasekmių: galvos smegenys ima gaminti mažiau serotonino – tai neuropeptidas, labai dažnai vadinamas daug paprasčiau – tiesiog laimės hormonu. Kai saulės šviesos daugiau, jo padaugėja ir žmogų apima džiaugsmas, praeina depresija.

Balti ir pilki žiemos peizažai, ilgas buvimas uždarose patalpose sukelia sensorinį nuovargį, kitaip tariant, jutimų organai perkraunami neįvairia informacija, jiems trūksta dinamiškų įspūdžių. Dėl to, kad nepakanka saulės šviesos, prasideda fizinis ir nervinis žmogaus organizmo išsekimas.

Fizinės veiklos trūkumas

Dar vienas labai svarbus blogos mūsų savijautos pavasarį veiksnys yra hipodinamija, arba kitaip tariant – nepakankamas fizinis aktyvumas žiemą. Šaltuoju metų laiku mes priversti gyventi monotoniškai ir nuobodžiai, vilkėti šiltus ir tankius rūbus. Stengiamės neprakaituoti, kad neperšaltumėm, į darbą ar kur kitur dažniausiai keliaujame viešuoju transportu, o ne pėstute ar dviračiu, kaip vasarą. Fizinio aktyvumo ribojimas visų pirma skatina nervinio išsekimo vystymąsi. Įrodyta, kad saikingi fiziniai krūviai tik pagerina širdies darbą, kraujo cirkuliaciją visuose organuose ir sistemose, taip pat ir kraujagyslių tonusą, lipidų apykaitą, kraujo krešėjimą ir nervų sistemos funkcijas.


Mityba

Nė kiek ne mažesnę svarbą mūsų savijautai turi ir tai, ką dedamės į savo lėkštutę. Niekam ne paslaptis, kad žiemą suvartojame daug mažiau vaisių, daržovių, žalumynų, kad mūsų racione yra tiesiog per daug mėsos produktų ir įvairių konservų. Net ir tie pavieniai vaisiai bei daržovės, kuriuos mes įtraukiame į savo racioną, tikėdamiesi realios naudos, dažniausiai žiemos viduryje jau būna praradę savo energinę ir biologinę vertę. Tikriausiai tau teko girdėti apie „sezoninę hipovitaminozę“, kuri daugeliui žmonių pasireiškia žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Atpažinti ją galima iš nuolatinio nuovargio, mieguistumo, sumažėjusio darbingumo lygio.

Kaip išsaugoti jėgas ir gerą nuotaiką?

Norėtume duoti keletą paprastų ir nesudėtingų patarimų, kurie padės pasitikti tikrąjį (jau ne kalendorinį) pavasarį kupinam jėgų ir gyvenimo džiaugsmo.

Kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore (net jeigu už lango spaudžia šaltukas) po pusvalandį ar valandą per dieną veikia kaip žvalumo ir geros nuotaikos užtaisas, tonizuojantis nervų sistemą. Pageidautina išeiti pasivaikščioti šviesiuoju paros metu, kad kompensuotum žiemą patirtą saulės šviesos trūkumą.

O kaip gi kovoti su hipodinamija? Savaime suprantama, blogiausiu atveju tiks bent jau elementari rytinė mankšta. Gali išmėginti masažą, kontrastinį dušą, eiti į pirtį arba sauną, lankyti baseiną ir panašiai.

Įtrauk į savo dienos racioną produktų, kuriuose būtų daug ląstelienos – tai vaisiai ir daržovės (pageidautina, kad būtų švieži, tačiau tinka ir marinuoti bei rauginti). Reikėtų valgyti ryškių spalvų gamos produktus (pomidorus, paprikas, lapines salotas, apelsinus ir panašiai). Labai gerai veikia daigintos sėklos (labiausiai vertinami kviečiai, tačiau galima išbandyti ir kitas grūdines kultūras). Saldumynų mėgėjams, negalintiems gyventi be šokolado, pyragėlių ir kitų saldėsių, rekomenduojamas toks pat skanus, tačiau daug naudingesnis patiekalas, kuris gaminamas iš medaus, riešutų, razinų ir džiovintų abrikosų (viskas sumaišoma lygiomis dalimis, galima įdėti daigintų kviečių). Taip pat rekomenduojama valgyti produktus, kuriuose būtų daug triptofano – tai tokia amino rūgštis, iš kurios organizmas sintetina seratoniną (minėtąjį „laimės hormoną“). Štai tokių produktų pavyzdėlis (išsirink, kas tau patinka labiausiai): grikiai, stambūs avižiniai dribsniai (ne tie, iš kurių per minutę ar dvi pagaminama košė), visi pieno produktai, duona su sėlenomis, kiaušiniai, žuvis, mėsa, kalakutiena, pomidorai, baklažanai, pupos, vaisiai (ypač – bananai, slyvos, avokadai), taip pat ir riešutai.

Stenkis gyventi kaip galima aktyviau. Prisimink, kas tau patinka, ir užsiimk mėgstama veikla (arba susirask naujos). Nueik į teatrą, kiną, apsilankyk parodose, užsuk į kokį nors vakarėlį, daugiau bendrauk su draugais.