„Jei žmogus prisivalgė, bet jo organizmas nesugebėjo pasisavinti maisto, toks maistas ima „virškinti“ patį žmogų“, – įspėjo žinomas Lietuvoje fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Tuo nesunku įsitikinti. Sunkumo jausmas skrandyje, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, raugėjimas, blogas kvapas iš burnos – tai ženklai, kad virškinimas yra prastas.

Dėl šios priežasties gali nusilpti imuninė sistema, paūmėti įvairios lėtinės ligos, prasidėti alergija, cukrinis diabetas ar širdies bei kraujotakos sutrikimai.

Kas lemia virškinimo negalavimus

Virškinimas – vienas sudėtingiausių žmogaus kūne vykstančių procesų. Virškinant maistas yra susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos virsta tirpiomis. Bet yra daug veiksnių, kurie sutrikdo šį procesą. Vienas svarbiausių – mitybos ypatumai.

Ilgai verdamas, kepamas ar troškinamas valgis nėra maistingas, nes puode lieka tik kalorijų. Šaldytas ir vėl atšildytas maistas taip pat turi menką vertę, bet yra patogus, nes nereikia gaišti ruošiant valgyti. Užkandžiavimas perdirbtais produktais, pusgaminiais taupo laiką, tačiau tokia mityba ilgainiui atsigręžia prieš patį valgytoją.

Išgryninti ir koncentruoti maisto produktai rodo tai, kad žmonės vis mažiau gauna būtinų maistinių skaidulų, vitaminų. V.Skirkevičius pabrėžė, kad „tikru išbandymu skrandžiui, kepenims, tulžiai ir kasai tampa blogi įpročiai. Amžinas skubėjimas, nuolatinė nervinė įtampa ir nemokėjimas atsipalaiduoti dažnai atima malonumą valgyti, sotumo jausmą ir palaimą, kurią žmonės anksčiau jausdavo lėtai kildami nuo stalo.“

Fitoterapeutas V. Skirkevičius priminė, kad su amžiumi natūraliai žmogaus organizme esančių virškinimo fermentų aktyvumas mažėja, todėl blogiau pasisavinamos maistinės medžiagos, atsiranda virškinimo sutrikimų požymiai, lengviau priaugama svorio. Virškinimas sutrinka ir dėl nejudraus gyvenimo būdo. „Dažnai susiduriantiems su virškinimo sutrikimais, rekomenduojama papildyti mitybą aktyviaisiais fermentais, kurie padeda natūraliu būdu užkurti virškinimo variklį,“ teigia fitoterapeutas.

Kuo naudingi fermentai

Kad maistas taptų energijos šaltiniu, į virškinimą turi įsijungti biologiškai aktyvios medžiagos.

Taikant šiuolaikines biotechnologijas, įmanoma išskirti fermentų iš grybų ( pvz., Aspergilus), kurie pasižymi gyvybingumu ir aktyvumu. Pavyzdžiui, fermentas amilazė paverčia angliavandenius gliukoze. Lipazė atsakinga už riebalų skaidymą, dėl jos poveikio riebalai virsta riebalinėmis rūgštimis. Proteazė skaido baltymus į aminorūgštis. Celiulazė suskaido ląstelieną iki gliukozės. Glukoamilazė skaido gliukozę. Dėka laktazės fermento suteikiama pagalba asmenims, kurie sunkiai virškina šviežius pieno produktus.

Plataus spektro augalinės kilmės virškinimo fermentai išlieka aktyvūs žmogaus kūno temperatūroje ir nepraranda aktyvumo įvairiose virškinamojo trakto terpėse.

„Dažnai žmonės nežino, kad kelių fermentų neužtenka, jų reikia kur kas daugiau. Iš septynių fermentų sudaryto komplekso privalumas yra tas, kad jis padeda virškinti skirtingos rūšies medžiagas: baltymus, angliavandenius, daug riebalų turintį maistą, netgi ląstelieną “, – pasakojo fitoterapeutas V.Skirkevičius.

Būtini ir tonizuojantys kartumynai

Mokslininkų tyrimai rodo, kad sutrikus virškinimui padeda ne tik iš grybų išskiriami fermentai, bet ir kiti biologiškai aktyvūs junginiai.

V. Skirkevičius atkreipė dėmesį, kad šalia fermentų, būtina į pagalbą pasitelkti ir augalines medžiagas. Pavyzdžiui, tai gali būti tikrųjų margainių ir eleuterokokų ekstraktai, geltonųjų gencijonų bei paprastųjų kiaulpienių šaknų milteliai. Nuo seno liaudies medicinoje šie augalai užima išskirtinę vietą, nes skatina ne tik virškinimą skrandyje, taip pat aktyvina kepenų bei tulžies pūslės veiklą, žarnyno veiklą. V. Skirkevičius pabrėžė, - „virškinimas nėra tik skrandžio reikalas, augalinių medžiagų pagalba užtikrinama visos virškinimo sistemos harmonija.“

Vaistingieji augalai netiesiogiai stimuliuoja kasos fermentų gamybą ir jų išsiskyrimą. Jei šių fermentų trūksta arba jie būna nepakankamai aktyvūs, ima varginti pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo ar skrandžio skausmai.

Tikrasis margainis – vienas dažniausiai vartojamų augalų, kuris tausoja kepenis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrojo margainio vaisiuose esanti veiklioji medžiaga silimarinas veikia medžiagų apykaitą, turi poveikį ne tik virškinimo sistemai, bet ir imuninei, širdies bei kraujagyslių sistemai. Silimarinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu kepenims, regeneruoja pažeistas kepenų ląsteles.

Ką daryti, jei skrandis silpnas, „berūgštis“? Fitoterapeutas V.Skirkevičius priminė, kad gali padėti tonizuojantys kartumynai, gaunami iš vaistinių augalų. Prie tokių augalų priskiriamas geltonasis gencijonas, paprastoji kiaulpienė.

Yra žinoma, kad maža kartumynų dozė skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tuo tarpu didelė dozė pasižymi priešingu poveikiu – mažina šių sulčių išsiskyrimą, slopina apetitą ir mažina skrandžio uždegimą.

Geltonųjų gencijonų ir paprastųjų kiaulpienių šaknų ekstraktai gelbsti ir tada, kai vargina pilnumo jausmas, pilvo pūtimas dėl žarnyne susikaupusių dujų. Šie augalai teigiamai veikia kepenų, tulžies pūslės bei kasos darbą.

Eleuterokokai gerina nervinių impulsų plitimą

Nuo seno kinų medicinoje juodųjų eleuterokokų šaknys vertinamos kaip veiksminga priemonė. Šis augalas vadinamas adaptogenu, nes gerina nervinių impulsų sklidimą centrinėje nervų sistemoje. Adaptogenai reguliuoja ne tik nervų sistemos, bet ir imuninės, endokrininių sistemų reakciją į stresą.

Kadangi virškinimo negalavimai yra susiję su nervų sistemos ypatybėmis, juodųjų eleuterokokų būna įvairios sudėties mišiniuose, kurie skirti virškinimui.

Juodųjų eleuterokokų šaknys praverčia, kai žmogus kenčia nuo streso. Stresas – rimta kliūtis virškinimui, nes gali paralyžiuoti bet kurią virškinamojo trakto vietą, pavyzdžiui, sukelti uždegimą, o tai reiškia, kad silpnėja atsparumas įvairioms infekcijoms. Stresas gali taip pat išprovokuoti stemplės spazmus, didinti druskos rūgšties kiekį skrandyje ar sukelti nevirškinimą.

Dėl streso žarnyne silpnėja maistinių medžiagų pasisavinimas, lėtėja metabolizmas, sutrinka skysčių apykaita, prasideda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

„Eleuterokokas yra svarbus augalas tokių negalavimų kamuojamiems pacientams, taip pat tinkamas sergantiems diabetu. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad virškinimui naudingiausias yra eleuterokoko šaknų sausasis ekstraktas“, – pasakojo V.Skirkevičius.

Tyrimai rodo, kad šis augalas yra puiki apsauga ir kepenims. Yra nustatyta, kad vartojant aštuonias savaites juodųjų eleuterokokų šaknų ekstraktą mažiau kaupiasi riebalų kepenų ląstelėse.

Spartina chemines reakcijas

Ieškant patikimos pagalbos, gerinančios virškinimą, verta atsigręžti į gamtą. Septynių fermentų komplekso sustiprinto augalų ekstraktais dėka sklandžiau virškinamos skirtingos maistinės medžiagos - baltymai, riebalai, angliavandeniai, ląsteliena ir kt. Augalinės kilmės fermentai spartina organizme vykstančias chemines reakcijas, jų pagrindinė funkcija – keisti lėtą reakciją į gerokai greitesnę.

Kartu su augalinių ekstraktų veikliosiomis medžiagomis toks kompleksas gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, apsaugo kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių, stiprina organizmo atsparumą stresui. Tuo pačiu užtikrinamas harmoningas visos virškinimo sistemos darbas.

Tačiau virškinimo sistemos problemų neįmanoma išspręsti viena kapsule. Fitoterapeutas V.Skirkevičius priminė, kad svarbiausia gerbti savo kūną ir nepamiršti, kad žmogus yra gamtos dalis: „Būkime arčiau gamtos, maitinkimės „gyvu“ maistu, neskubėkime, venkime cheminių preparatų tol, kol galime be jų apsieiti. Augaluose slypinti galia yra neįkainojama, ji veikia sinergiškai su žmogaus organizmu, jei tik žinome kaip teisingai ją išnaudoti.“

Partnerių turinys