Kai kurios medicininiu požiūriu visiškai nepavojingos ligos sukelia begalę problemų. Viena iš jų  yra vitiligo (kitaip dar vadinama baltme) – melanino gamybos sutrikimas, dėl kurio kūnas išmarginamas baltomis dėmėmis.

Nors liga nekenksminga, ji nėra maloni, nes pažeidžiamos matomiausios vietos – veidas, rankos, kaklas, krūtinė. Pažymėtina, kad ji nėra įgimta ir kankina maždaug 1 % populiacijos, pusė ligos atvejų pasireiškia žmonėms iki 20 metų. Jei kas nors iš tėvų ar senelių yra ja sirgęs, tikimybė „pasipuošti“ išauga 30 %, ir visai nesvarbu, ar esate vyras, ar moteris – abi lytys serga vienodai dažnai, ir abi nesidžiaugia tokiu savo išskirtinumu.

Yra du vitiligo tipai: A ir B. Pirmasis sutinkamas dažniau – galima matyti gan simetriškas 0,5–5 cm dydžio dėmes, turinčias aiškius kontūrus.  Pastebėtina, kad jis dažniau pasireiškia tiems, kurie serga autoimuninėmis skydliaukės ligomis: nepageidaujamų baltų dėmių atsiranda ant nugaros, veido rankų, pirštų, taip pat ir intymiose kūno vietose. Antruoju – segmentiniu vitiligo (pažeidžiama tik viena kuri kūno dalis) – dažniausiai suserga vaikai.


Šviesios odos žmonėms kiek lengviau (net ir neužmaskuotą defektą iš šono pastebės ne kiekvienas), tačiau tamsiaodžiai atiduotų viską, kad tik pasveiktų. Iš dalies tai galima laikyti ir socialinių prietarų pasekme, nes kai kas įžvelgia pagrindą diskriminacijai. Gal jų pabūgęs skandalingasis M. Jacksonas ir nusibalino odą?

Pacientai sieja šios problemos atsiradimą su patirtu emociniu stresu, kokia nors liga arba odos pažeidimais (pavyzdžiui, nudegimais saulėje), tačiau tikslios priežastys iki šiol nėra iki galo išaiškintos. Nedžiugina ir ligos prognozės: bėgant metams baltmė progresuoja. Kaip greitai – sunku pasakyti, nes kiekvienam šis procesas pasireiškia skirtingai: vieniems lėtai ir tolygiai, kitiems – nerimą keliančiu greičiu. Vargu ar paguos ir tai, kad sergantiems segmentine baltme liga ilgainiui stabilizuojasi ir dėmės plinta nebe taip sparčiai (kartais nustoja plisti visai) – pažeista oda vis tiek neatrodo estetiškai. Tiems, kuriems dėmės didėja ir apima visą kūną, yra tikimybė tapti visiškiems „baltaodžiams“, tačiau ir tai nėra gerai, nes jie turėtų daug problemų: depigmentuotas vietas būtina labai saugoti – jos greitai nudega saulėje, o tai padidina tikimybę susirgti odos vėžiu.

Ligos gydymas nėra efektyvus:  gydymas fototerapine lempa reikalauja labai daug pastangų, tačiau rezultatų beveik neduoda. Specialūs papildai ir priemonės kainuoja brangiai, o išgyti visiškai vis dėlto dažniausiai nepavyksta. Jeigu sergate, greičiausiai teks susirasti toninio kremo buteliuką ar pudros ir stengtis niekam nekristi į akis. Arba elgtis priešingai – eiti pirmyn išdidžiai pakelta galva, nes tai, ką stengiatės paslėpti, aplinkinius domina labiausiai.