Termometro stulpeliams smarkiai šoktelėjus į viršų, žmonės buvimą namuose vis dažniau iškeičia į laisvalaikį gamtoje. Tačiau mėgautis šylančiais orais neretai sutrukdo neprašyti svečiai – įvairūs vabzdžiai. Jų įkandimus patyrusių pacientų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje praėjusį šiltąjį savaitgalį sulaukta itin daug. Vis dėlto, medikai pripažįsta, kad tik menka dalis pacientų kreipėsi pagrįstai ir ragina žmones tokios situacijose išlaikyti šaltą protą: pajutus pirmuosius simptomus – niežulį, patinimą ar paraudimą – pirmu taikymu neskubėti į ligoninę.

„Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi, priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas ar kelias dienas“, – sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus gyd. Laima Gruzdytė.

Savo ruožtu, RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėja gyd. Asta Jonaitienė, įgėlus vabzdžiui, visų pirma, pataria stebėti savijautą.

„Reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, stebėti, kas vyksta. Nekomplikuotais atvejais gydytis patariame namuose – veiksmingi priešalerginiai (tabletės ar tepalai) ir priešuždegiminiai vaistai. Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos“, – teigia gyd. A. Jonaitienė.

Vis dėlto, gydytojos pabrėžia, kad visiškai kitaip turėtų elgtis žmonės, kurie yra alergiški – jie nedelsdami turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo alergologo paskirtus vaistus.

Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

• Stebėti savijautą.
• Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.
• Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
• Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.
• Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.
• Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį - skubiai kreiptis į medikus.

Kaip apsisaugoti?

• Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.
• Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
• Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.
• Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tą darykite labai atsargiai.
• Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
• Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.

Jei visgi nerimaujate dėl vabzdžio įgėlimo sukeltos reakcijos, galite pasitarti su ESSC Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais bet kuriuo paros metu dėl to, kaip elgtis (telefonu 8 5 236 20 52).