Daugelis iš mūsų miegą vis dar vertina kaip bereikalingą laiko švaistymą, ir sako: „Išsimiegosiu anapus“. Žinoma, šis straipsnis skirtas visai ne tam, kad kiti galėtų pateisinti savo tinginystę, tačiau kaip bepasuksi, miego reikšmė sveikatai tikrai didelė. Jis susistemina atmintį, atkuria audinius, yra reikalingas augimui ir poilsiui, stiprina imuninę sistemą, kovoja su uždegiminiais procesais ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Argi miegoti kenksminga?

Gerai žinoma, kad kol mes miegame, mūsų organizmas dirba ir toliau. Naktį atkuriami pažeisti audiniai, gaminami hormonai ir susisteminami patirti įspūdžiai, prisiminimai – tai padeda mums mokytis ir vystytis. Beje, reikia pripažinti, kad miego metu visa tai daroma daug efektyviau, negu būdraujant.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir nesveikos psichologinės tendencijos lengvai baigiasi stresais ir visais įmanomais miego sutrikimais. Jeigu visa tai tęsiasi gana ilgą laiką, tai gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Kaip rašo Huffington Post, miego problemos gali daryti neigiamą įtaką širdies būklei ir, savaime suprantama, išvaizdai.

Žmonės, kurie miega mažiau kaip po šešias valandas per parą, taip pat tie, kurie nesugeba visiškai atsipalaiduoti gilaus miego stadijoje, atsiduria širdies smūgio ir insulto rizikos grupėje. Japonijoje buvo atlikti gamyklų darbuotojų tyrimai. Nustatyta, kad tiems darbininkams, kurie miegodavo mažiau kaip po šešias valandas per parą, per 14 metų širdies smūgio rizika išaugo 5 kartus.

2012 metais švedų mokslininkai paskelbė, kad dėl širdies priepuolių kasmet į ligonines patenka maždaug 4 % daugiau žmonių, kai persukami laikrodžiai (pereinama nuo žiemos prie vasaros laiko). Tuo periodu mūsų paros ritmas turi persitvarkyti, ir mums trūksta maždaug valandos miego. Kodėl jo trūkumas taip veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, vis dar lieka neišaiškinta paslaptis.

Tiems, kas rūpinasi savo figūra ir mažų mažiausiai nori turėti antsvorio, taip pat nederėtų žiūrėti į miego trūkumą pro pirštus. Esmė ta, kad neišsimiegantys žmonės yra daug labiau linkę kaupti nereikalingus kilogramus.

Miego deficitas mažina jautrumą insulinui – vienam iš svarbiausių hormonų, kuris yra atsakingas už riebalų ir angliavandenių apykaitą. Dėl to į kraują sunkiau patenka cukrus. Miego trūkumas padidina alkio hormonų kiekį, tad žmogus jaučiasi alkanesnis, negu paprastai, be to, už sotumą atsakingų hormonų taip pat yra atitinkamai mažiau.

Jeigu laikotės dietos ir norite numesti svorio, jums tiesiog būtina išsimiegoti tiek, kiek reikia. Jeigu ilsėsitės tik penkias ar šešias valandas per parą, svoris pradės kristi (tačiau taip nutiks raumenų masės sąskaita). Tai yra vienas iš blogiausių dalykų, koks tik gali nutikti dietos laikymosi metu. Daug geriau, kad išsimiegotumėte tiek, kiek reikia – tada svoris kris riebalinių atsargų sąskaita, ir jums nereikės jaudintis, kad nekenčiami papildomi kilogramai sugrįš su kaupu.

Ką daryti, kad miegas taptų geresnis?

Prieš pradedant aiškinti, kaip pagerinti miego kokybę, reikėtų bent trumpai aptarti, ko vis dėlto patartina vengti. Nuolatinis migdomųjų vartojimas benzodiazepinų pagrindu greičiausiai bus didelė klaida – juk tokios priemonės paprastai neišsprendžia miego problemų, tik prideda dar daugiau naujų. Tikriausiai vis dar pamenate Whitney Houston – pasimokykite iš jos klaidos ir nepiktnaudžiaukite vaistiniais preparatais. Atlikti tyrimai jau ne kartą įrodė, kad ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas padidina mirties riziką.

Kaip visiems žinoma, miego problemos daugeliu atvejų kyla dėl netinkamo gyvenimo būdo ir įvairių psichologinių problemų. Dalykai, atrodytų, visiems savaime suprantami, bet juos tenka nuolat kartoti ir priminti, nes išvados, deja, dažniausiai vis tiek nepadaromos. Pasistenkite prieš miegą nevartoti energinių ir alkoholinių gėrimų, vakare atsisakykite kavos. Likus trims valandoms iki miego, nebevalgykite sunkiai virškinamo maisto. Taip pat labai patartina pasistengti atsipalaiduoti. Geriausia priemonė – karštas dušas arba vonia, iki miego likus valandai su puse.

Atskirkite darbo ir poilsio zonas. Lovą naudokite tik pagal paskirtį – miegokite joje, ir jums susiformuos atitinkamas refleksas. Jeigu nesiseka užmigti, atsikelkite iš lovos ir eikite pabūdrauti į kitą vietą. Grįžkite tada, kai pajusite mieguistumą. Stenkitės kasdien eiti miegoti ir keltis vienu ir tuo pačiu metu.

Neslopinkite melatonino sitezės savo mėgstamais prietaisais. Eikite į lovą išjungę šviesą, nešvieskite į akis mobiliojo telefono ekranu, muzikos grotuvu ir kitais panašiais daiktais. Netrukdykite natūralaus užmigimo proceso, išjunkite telefonus ir kitą techniką likus valandai iki miego.

Jeigu atėjo sunkus metas, ir laiko poilsiui nepakanka, galima naudoti specialius žadintuvus, kurie žadina paviršinio miego periodu. Tai padeda organizmui jaustis geriau pailsėjusiam, nors ir tenka spraustis į laiko rėmus.