Nei vaistas, nei maistas: ką reikia žinoti apie papildus

Iš viso neaprėpiamo šiuolaikinių vaistinių asortimento vitaminus ir maisto papildus gaubia daugiausia nuogirdų ir mitų. Anot specialistų, visa tai užgožia mokslinius faktus ir trikdo vartotojus. Štai ir rezultatas: žmonės nebeklausia gydytojų, kada ir kokius papildus jiems derėtų vartoti, ir viską sprendžia patys.
 
Pavargę auklėti mus liautis užsiiminėjus savigyda ir saviveikla, medikai surašė taisykles, į kurias reikėtų atsižvelgti prieš pradedant stiprinti sveikatą vienokiais ar kitokiais papildais.
 
Jei manote, kad reikia, vadinasi, reikia
 
Aiškiau pasakius, jeigu svarstote pradėti vartoti papildus, veikiausiai turite svarią priežastį kaip tik taip ir padaryti.
 
Jei esate visiškai sveiki, jums, aišku, visai nebūtina vartoti kokius nors – kad ir pačius nekalčiausius – papildus. Juk nevartojate vaistų, kai nesergate, ar ne? Bet jeigu jums diagnozuotas koks nors sveikatos sutrikimas arba dėl savo gyvenimo būdo ar paveldimumo priklausote rizikos grupei (pavyzdžiui, širdies ligų ar cukrinio diabeto), apie maisto papildus bei vitaminus galbūt vertėtų pagalvoti.
 
Kita vertus, sako medikai, dabar visiškai sveikų žmonių nėra – praktiškai visi turime storesnę ar plonesnę ligos istoriją. Vadinasi, beveik kiekvienas galime turėti potencialios naudos iš vienokių ar kitokių papildų net jei tai tik multivitaminai vėžio ar kataraktos rizikai sumažinti.
 
Atlikite namų darbus
 
Jūsų kūnas – šventovė. Neverskite į ją visko, kas papuola po ranka, kol nebūsite tikri, kad potenciali konkretaus maisto papildo nauda persveria potencialią riziką. Ir turėkite omenyje: dauguma veiksmingų maisto papildų kai kuriose šalyse prilyginami tikriems vaistams, taigi nėra tokie jau nekalti.
 
Pradėkite nuo mažų dozių
 
Specialistai pataria bet kokius papildus vartoti pradėti iš lėto – tai yra nuo mažų dozių. Iš to, sako jie, turėsite dvigubos naudos: ir apsisaugosite nuo šalutinių poveikių (o kai kuriais atvejais – tikrų tikriausio perdozavimo), ir sutaupysite pinigų.
 
Vaikams skirti papildai paprastai būna pigesni, bet puikiausiai tinka visiems. Gal net geriau, nei tikrieji papildai suaugusiesiems, nes daugelis farmacijos kompanijų pastaruoju metu juos gamina vis didesnėmis ir didesnėmis tabletėmis rinkodaros sumetimais, o ne dėl to, kad tokios dozės būtų pagrįstos moksliniais tyrimais. Kai kurie žmonės net negali vartoti jiems reikalingų papildų vien dėl to, kad netinka dozavimas – jis per didelis ir sukelia šalutinių poveikių.
 
Kaip pavyzdį specialistai pateikia preparatus nuo alergijos, tokius kaip klaritinas ar benadrilas. Suaugusiųjų, vartojančių vaikiškas šių vaistų versijas, organizmas kuo puikiausiai į juos reaguoja. Lygiai taip pats jis turėtų reaguoti ir į multivitaminus. Papildomas privalumas – vaikiškus vitaminus vartoti dažnai yra paprasčiau (jų tabletės neužima pusės delno), o ir saugiau.
 
Papildai neskirti vartoti amžinai
 
Įvairių papildų poveikį žmogaus organizmui tyrę praktikuojantys medikai prisipažįsta savo darbe griežčiausiai besilaikantys šios taisyklės: bet koks vaistas ar papildas turėtų būtų vartojamas mažiausia veiksminga doze už mažiausią kainą trumpiausią įmanomą laiką.
 
Taisyklė labai paprasta, bet ji apsaugos nuo tolerancijos preparatui išsivystymo arba, priešingai – atmetimo reakcijos. Kaip ir nuo priklausomybės atsiradimo, nes taip irgi nutinka.
 
Dar svarbu atminti, kad vien vitaminams ar papildams suversti visos atsakomybės už savo sveikatą negalima – reikia atitinkamai keisti ir gyvenimo būdą.
 
Suprantama, yra ir tokių papildų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo krūties vėžio recidyvo, kitų ligų ar net prisidėti prie jų išgydymo. Juos vartojant jau būtina griežtai laikytis gydytojų rekomenduotos dozės.
 
Nepermokėkite

 
Kai koks nors papildas išrandamas, pagaminamas ir paruošiamas parduoti, 99 procentais atvejų jis į vaistines patenka kaip generikas. Visai kitaip, nei vaistų pasaulyje, kur dauguma preparatų rinkoje debiutuoja patentuota forma, o paskui po pasaulį pasklinda jų kopijos – generinės versijos.
 
Taigi jeigu už savo vartojamą papildą mokate daugiau, nors vaistinėje toje pačioje lentynoje guli dėžutės su labai panašiais, bet pigesniais preparatais, metas pradėti pirkti tuos, pigesnius, papildus.
 
Kokybės standartas
 
Idealių maisto papildų nebūna, tvirtina specialistai, – net jei jie pagaminti iš vaistažolių. Bet kad mums būtų lengviau išsirinkti kuo artimesnį idealui maisto papildą, medikai sudarė tokiam pasirinkimui svarbiausių kriterijų sąrašą:
 

  • Papildas yra sveikas širdžiai.
  • Saugus psichikai.
  • Saugus vartoti vaikams ir nėštumo metu.
  • Papildo gamintojas užtikrina tinkamą kokybės kontrolę ir monitoringą.
  • Informacija apie papildą ant pakuotės pateikta aiškiu įskaitomo dydžio šriftu.
  • Nėra dirbtinių dažiklių.
  • Nėra dirbtinių skonio stipriklių.
  • Nėra cukraus arba dirbtinių saldiklių.
  • Nėra kvapų.
  • Nėra gliuteno.
  • Nėra GMO.
  • Nėra hormonų.
  • Nėra laktozės.
  • Nėra konservantų.
  • Nėra arba yra labai mažas kiekis natrio.
  • Nėra krakmolo.
  • Nėra mielių.
  • Nėra alergenų (įskaitant sojas, žemės bei kitus riešutus ir panašius produktus).

 
Tyrimai ne visada būtini
 
Savaime suprantama, kad yra atvejų, kai, gydytojui įtariant kokios nors maistingosios medžiagos – tarkime, kalio, magnio, geležies ar vitamino B12 – deficitą, reikia pasidaryti kraujo tyrimą. Ypač jeigu vartojami vaistai, galintys sumažinti kurio nors iš jų kiekį organizme. Pavyzdžiui, geležies kiekio kraujyje tyrimas dėl anemijos yra standartinis moterims, dėl gausaus kraujavimo menstruacijų metu patiriančioms nuolatinį nuovargį, – joms gali išsivystyti anemija. Kraujo tyrimas dėl vitamino B12 ir magnio gali būti reikalingas, jeigu ilgą laiką vartojate vaistus nuo refliukso.
 
Tik nepanikuokite išvydę išsamaus kraujo tyrimo dėl amino rūgščių, antioksidantų, B grupės vitaminų, riebiųjų rūgščių, metabolitų, mineralų ar vitaminų rezultatus. Net jeigu jie atskleidžia, jog kažko trūksta, neskubėkite į vaistinę pirkti atitinkamų papildų. Pirmiau pasiklauskite gydytojo, ar papildę tos, konkrečios, maistingosios medžiagos atsargas organizme pajusite realių permainų į gerą. Nes ne visada pagerėjus kraujo tyrimo rezultatams pagerėja ir sveikata, tai kam veltui eikvoti pastangas ir pinigus?
 
Bendradarbiavimas tik į naudą
 
Turbūt pastebėjote vitaminų ir papildų reklamas lydinčią frazę „pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“. Tačiau kaip dažnai į ją įsiklausote?
 
Kita dalykas, kad patys gydytojai ir vaistinių darbuotojai iš mokslinės pusės apie papildus žino dar nepakankamai. Todėl specialistai ir pataria nepatingėti ir patiems ruošti namų darbus: panaršykite internete, pasidomėkite naujausiais moksliniais atradimais, susijusiais su jus dominančiu papildu (pastaruoju metu jų skelbiama tikrai daug), o tada aptarkite viską su gydytoju.
 
Geriau su maistu
 
Visada papildus gerkite valgio metu arba iškart pavalgę, nebent preparato informaciniame lapelyje būtų nurodyta kitaip arba gydytojas patarė vartoti papildą tuščiu skrandžiu.
 
Valgant skrandyje pasigamina daugiau rūgšties, tai pagerina papildo pasisavinimą bei mažina riziką suerzinti skrandį (tyrimai, beje, rodo, jog tai vienas dažnesnių šalutinių papildų poveikių).
 
Ir gero gali būti per daug
 
Kai kurie žmonės šventai tiki, kad kuo daugiau įvairių papildų vartos, tuo sveikesni bus. Deja... Visos tos tabletės, kurias kemšate į skrandį, verčia jūsų kepenis persidirbti, nes joms tenka ne tik apdoroti visas papilduose esančias medžiagas, bet ir pašalinti toksiškus ingredientus (todėl, kad praktiškai kiekviename papilde yra taršalų, net jei ir labai mažytėmis dozėmis).
 
Nors papildai – ne receptiniai vaistai, jie taip gali pakenkti. Padauginti įmanoma net gerojo vitamino D! Keli rimti moksliniai tyrimai parodė, kad pernelyg didelis seleno kiekis (200 mcg per dieną) siejamas su padidėjusia II tipo diabeto, agresyvios prostatos vėžio formos ir odos vėžio recidyvo rizika, be to, neduoda jokios naudos širdžiai.
 
Ir tai nepaisant to, jog selenas yra puikus papildas, rekomenduojamas naudoti daugelio ligų prevencijai. Viskas dėl dozės: jeigu ji per maža arba per didelė, efektas gali virsti defektu.
 
Yra ir daugiau vitaminų bei maisto papildų, kuriais įmanoma susigadinti sveikatą, užuot ją pagerinus.
 

  • Per daug vitamino A – toksinis poveikis kepenims. JAV nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, ilgalaikis per didelių vitamino A dozių vartojimas taip pat didina intrakranialinį spaudimą, svaigulį, galvos skausmus, odos sudirgimus, sąnarių ir kaulų skausmus bei gali sukelti komą ar net mirtį.
  • Per daug kalcio, vitamino D ar vitamino C – akmenys inkstuose.
  • Per daug raudonųjų mielių ryžių ekstrakto papildo – raumenų skausmai, toksinis poveikis kepenims.
  • Per daug hidroksitriptofano (5-HTP) arba jonažolės – pykinimas.
  • Per daug vitamino B6 – periferinė sensorinė neuropatija. JAV, Majo klinikoje, atliktų tyrimų duomenimis, vitaminas B6 taip pat gali sutrikdyti širdies ritmą, išprovokuoti aknę, sukelti alergines reakcijas, krūtų pabrinkimą ir skausmą, pakeisti folio rūgšties lygį organizme, susilpninti raumenų tonusą, kelti mieguistumą ir apatiją, „kąsnio“ gerklėje ir odos kutenimo pojūtį, galvos skausmus, rėmenį, apetito praradimą, pykinimą, bėrimą, pasikartojantį opinį kolitą (lėtinį storosios žarnos uždegimą), nemalonius pojūčius skrandyje ar net skausmus, jautrumą saulei, vėmimą, astmos paūmėjimą.
  • Per daug žuvų taukų – sutrikusi virškinimo trakto veikla ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
  • Per daug cinko – galite prarasti uoslę ir skonio pojūtį.
  • Per daug geležies – vidurių užkietėjimas.
  • Per daug magnio – viduriavimas.
  • Per daug jodo – problemos dėl skydliaukės.
  • Per daug arginino – gali pavojingai sumažėti kraujospūdis.
  • Per daug vitamino E ypač kenkia sergantiesiems onkologinėmis ligomis, o žmonėms, vartojantiems antitrombocitinius vaistus, gali padidinti kraujoplūdžių riziką. Taip pat, žurnalo „Forbes“ duomenimis, neseniai buvo atliktas plataus masto tyrimas (jame dalyvavo 35 533 vyrai), kurio rezultatai susiejo vitamino E vartojimą su padidėjusia prostatos vėžio rizika.
» Rašyti komentarą