Prasta miego kokybė, mažas fizinis aktyvumas ar netgi tokie maisto produktai kaip ciberžolė, imbieras ar juodieji pipirai – gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį. Specialistai primena, kaip atpažinti pirmuosius hipertenzijos požymius, kas juos nulemia ir ką pasitelkti į kovą su šia liga.

Spaudimas sutrinka ir nuo ciberžolės

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Statistikos duomenimis apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja – nuo 2004 m. sergamumas hipertenzija išaugo beveik dvigubai. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.

„Neretai įvairaus amžiaus žmonės, atėję į vaistinę skundžiasi nei iš šio nei iš to pakilusiu spaudimu ir baiminasi dėl hipertenzijos. Tačiau reiktų neprarasti budrumo ir atkreipti dėmesį į tokius, rodos, nekaltus dalykus kaip gyvenimo būdas ir vartojami maisto produktai. Laikiną kraujo spaudimo padidėjimą gali nulemti poilsio ir miego stoka, nervinė įtampa, netgi sezoniškumas. Reikėtų atkreipti dėmesį net ir į maisto produktų ar maisto papildų sudedamąsias dalis. Ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas, eleuterokokas, ciberžolė, imbieras, juodieji pipirai – gali sukelti galvos skausmą, skrandžio negalavimus ir netgi kraujospūdžio padidėjimą“, – dalijasi vaistininkė Laura Vanagaitė.

Anot jos, neretai pasitaiko atvejų, kai pacientams, iš tikrųjų turintiems aukštą kraujospūdį, nepasireiškia jokie simptomai.

„Visgi jeigu jums nuolat skauda galvą, vargina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas, kraujavimas iš nosies, galvos svaigimas, dusulys, padidėjęs širdies plakimas ar atsirado regos sutrikimai – reiktų nedelsiant užsirašyti pas gydytoją, nes būtent šie simptomai įspėja, kad turite labai aukštą kraujospūdį, pasiekusį net 180/120 mm/Hg, o kai kuriais atvejais ir daugiau“, – įspėja vaistininkė.

Pacientai, turintys aukšto kraujospūdžio diagnozę, anot jos, turėtų dažniau matuotis spaudimą, kasdien po 2-3 kartus, o pacientai, kurių skalė yra normos ribose, rekomenduotina pasitikrinti bent jau kas 3 metus.

Laiku nesureagavus – komplikacijos

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis (dar vadinamas viršutiniu) visada yra aukštesnis, o diastolinis (apatinis) – žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai – žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus – jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Pagrindiniai padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo rizikos veiksniai – amžius ir paveldimumas. Pasaulio sveikatos duomenimis, aukštas kraujo spaudimas labiau paplitęs tarp suaugusių vyrų nei moterų, tačiau vyresnėms nei 55 m. moterims taip pat padidėja rizika susirgti hipertenzija.

Nervinė įtampa, stresas, miego sutrikimai ir knarkimas, dėl kurio žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, netinkama mityba, kurioje gausu druskos ir riebalų, nuolatinis alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas taip pat gali turėti įtakos sutrikusio kraujospūdžio išsivystymui.

Didesnę riziką kraujospūdžio sutrikimams turi ir pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Tuomet būtinas vaistų suderinamumas vartojantiems insuliną ir cukraus kiekio reguliavimas organizme.

„Kraujo spaudimas – tai jėga, priverčianti tekantį kraują patekti ant arterijų sienelių. Kai ši jėga pasiekia aukštą lygį, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, insultas ar netgi įvairias inkstų ligas. Laiku nepasitikrinus, gali ištikti įvairios hipertenzijos komplikacijos: širdies nepakankamumas, insultas, kraujo krešuliai, regos sutrikimas, inkstų ligos, atminties sutrikimai“, – sako vaistininkė L. Vanagaitė.

Nuo miego kokybės iki subalansuotos mitybos

Su kraujo spaudimu susijusiems sutrikimams gydyti dažniausiai skiriami keli būdai. Pacientams, turintiems šiek tiek didesnį kraujo spaudimą ir turintiems mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojama tiesiog pakeisti gyvenimo būdą, o pacientams, turintiems pastovų ir aukštą kraujospūdį, skiriami vaistiniai preparatai.

„Bent 30 min. pasivaikščiojimas pėsčiomis 3-4 kartus per savaitę gali sumažinti kraujo spaudimą net iki 4 mm/Hg. Tokie pasivaikščiojimai ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau po vieno pasivaikščiojimo kažkokių pasikeitimų tikrai nepajusite, nes visi pratimai yra efektyviausi, kai jie yra atliekami reguliariai“, – pataria L. Vanagaitė.

Anot jos, kraujospūdžio sutrikimams malšinti padeda svorio reguliavimas, miego kokybė, reguliari mankšta, įvairūs atpalaiduojamieji pratimai, joga.

Pacientai, kuriems skiriamas medikamentinis gydymas, turėtų ypač atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir nuolat ją stebėti. Taip pat, ji sako, kad vartojant bent dvejus skirtingų rūšių vaistus, reiktų pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą, nes taip rizikuojate susidurti su vaistų neveiksmingumu arba dar blogiau – įvairiomis sąveikos pasekmėmis.

„Vaistų kraujospūdžiui mažinti dažniausiai netoleruoja pacientai, turintys kitas širdies ligas, nėščiosios moterys, taip pat inkstų ligomis sergantys žmonės. Dėl to prieš skiriant tokius vaistus turėtų būti atlikti visi reikalingi kraujo tyrimai. Taip pat hipertenzinių vaistų, skirtų kraujospūdžio mažinimui, veikimą gali silpninti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, o antidepresantai gali veikti priešingai – padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje“, – reziumavo vaistininkė.