Vargiai atsirastų bent vienas žmogus, kuris nežinotų ar bent nebūtų ko nors girdėjęs apie tai, kokia svarbi yra skydliaukė: ji atsakinga už medžiagų apykaitos procesus, todėl jos veiklos sutrikimai yra neišvengiamai susiję su galybe įvairiausių ligų. Viskas prasideda nuo bendro pobūdžio negalavimų, apatijos, dažnų galvos skausmų, o jeigu nesiimama priemonių – gali peraugti į depresiją. Tačiau tai – viso labo ledkalnio viršūnė.

Toliau nukenčia kaulų ląstelės, kadangi būtent skydliaukės gaminamas peptidinis hormonas kalcitoninas kompensuoja kaulų išsidėvėjimą, kitaip tariant, gamina medžiagas, užkertančias kelią šiam procesui. Jeigu skydliaukės veikla susilpnėjusi, išsivysto hipotireozė, jeigu padidėjusi – tireotoksikozė arba hipertireozė. Jeigu būklė apleidžiama dar labiau, gali išsivystyti endeminis gūžys (struma) arba kretinizmas.

Kur priežastis

Daugelis sieja problemas dėl skydliaukės su pavasarinių ligų paūmėjimu, nors tiesioginių pasekmių ir nėra. Juk pagrindinė skydliaukės ligų priežastis – tai jodo trūkumas arba perteklius organizme. Priminsime, kad paros norma suaugusiam žmogui yra 100–150 mikrogramų. Jeigu imatės elementarių skydliaukės ligų profilaktikos priemonių ištisus metus, su pavasariniu medžiagų apykaitos sutrikimu ligų apraiškos niekaip nesusijusios.

Apie sezoniškumą galima kalbėti tik gegužės pabaigoje, kai oras atšyla ir žmonės ima traukti į užmiestį paiškylauti ar pasimėgauti saulės voniomis. Būtent saulės šviesa ir tampa paūmėjimo priežastimi, kadangi ji skatina hormonų gamybą. Pavasarinių ligų paūmėjimas tik silpnina organizmą, ir problemos dėl skydliaukės kyla bendrame nusilpusio organizmo ir sutrikusios medžiagų apykaitos fone.

Pirmasis pavojaus signalas

Skydliaukės ligos gali pasireikšti pačiais įvairiausiais simptomais. Hipotireozės atveju jaučiamas nuolatinis silpnumo jausmas, per didelis išsekimas, nenoras kur nors eiti ir ką nors veikti. Suprastėja atmintis, žmogus jaučiasi išsiblaškęs. Sumažėja potencija, moterims sutrinka menstruacinis ciklas, išsausėja oda ir plaukai, ima trupėti nagai, pabrinksta veidas, atsiranda širdies veiklos sutrikimų, padidėja cholesterolio lygis kraujyje, suprastėja miego kokybė, galima pastebėti, kad pradeda šokinėti spaudimas, padidėja kūno masė ir pasunkėja depresija.

Pastebėjote, kad pasireiškė kuris nors iš minėtųjų simptomų? Visi jie gali reikšti, kad organizmui labai trūksta jodo. Jūsų skydliaukė stengiasi iš visų jėgų, kad tai suprastumėte.

Tireotoksikozės atveju padažnėja širdies plakimas, sutrinka menstruacijų ciklas ir nukenčia miegas, gali padidėti kūno masė. Daugelis pastebi, kad pagausėja prakaitavimas, atsiranda drebulys, pablogėja regėjimas. Pacientas tampa dirglus ir agresyvus. Šiuo atveju jodo reikia suvartoti mažiau, visų pirma – peržiūrėti ir pakoreguoti savo mitybą. Gali būti, kad tiesiog persistengėte su profilaktika.


Kada reikia skambinti pavojaus varpais?

Jeigu problemų dėl skydliaukės atsirado tik neseniai ir jos nespėjo įsisenėti, dažniausiai užtenka tiesiog pakeisti gyvenimo būdą, savo racioną ir įpročius. Nepamirškite, kad būklę gali pabloginti toksinų poveikis (kalbame apie įvairius tirpiklius, lakus, dažus, fenolį, benziną, šviną), kurie sklando didžiųjų miestų ore. Tai reiškia, kad periodiškos kelionės į užmiestį, ten, kur oras grynas, gali sumažinti ligos vystymosi riziką.

Prie įvairių komplikacijų gali privesti ir tam tikrų valomųjų priemonių naudojimas, jeigu jų sudėtyje yra kenksmingų cheminių medžiagų. Netgi pigūs papuošalai su švinu gali trigdyti skydliaukės darbą – štai kodėl patikimi papuošalų gamintojai šio metalo niekada nenaudoja.

Jeigu nesiimama jokių priemonių, tai gali baigtis onkologiniais dariniais, kuriuos iš pradžių dar galima gydyti. Ilgainiui jie tampa piktybiškais. Gali išsivystyti ir Greivso liga.

Profilaktika ir gydymas

Kaip gydyti skydliaukę, pasakys jūsų gytytojas. Jeigu būklė labai rimta, kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos. Daug dažniau skiriama hirudoterapija, jodo papildai.

Ypač didelį dėmesį reikia skirti profilaktikai. Vertėtų naudoti joduotą druską, įtraukti į savo racioną jūros kopūstų, žuvies, pupelių, kefyro, sojos, pieno, morkų, šokolado, duonos, salotų, obuolių. Savaime suprantama, šių produktų nereikėtų vartoti kasdien. Tereikia laikytis būtinos dienos dozės – 100–150 mikrogramų jodo.

100 g mėsos yra 11–12 mikrogramų, 100 g pupelių – 12–13, kiaušinyje – 12–13, 100 g kvietinių miltų – 9–10, 100 g jūros kopūstų – 6–7 mikrogramai, tiek pat ir keptose bulvėse. Daug detaliau jums paaiškintų dietologas. Tokios žinios padės susidaryti savo meniu.

Be viso to, reikėtų vengti produktų, kurie skatina ligos paūmėjimą: tai taukai, riebi mėsa, ridikai, cukrus, vynuogės, kukurūzai. Jeigu įtariate, kad sergate skydliaukės liga, reikėtų atsargiai vartoti baltagūžius kopūstus, citrusinius vaisius, ropes, kviečius, augalinius aliejus, produktus, kuriuose daug vitaminų B1, A, C.