Norintiems išsaugoti gerą savijautą ligonių kasos primena, kad į šeimos gydytoją reikia kreiptis ne tik susirgus, bet ir sveikatą tikrintis prevenciškai, naudojantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamomis patikros programomis.

„Šeimos gydytojas konsultacijos metu privalo informuoti apie apdraustiesiems nemokamas prevencines programas, kurios priklauso pacientui pagal jo amžiaus grupę, ir pasiūlyti atlikti reikiamus tyrimus“, – pabrėžia Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika.
Šiuo metu šeimos gydytojai gali pasiūlyti gyventojams naudotis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa bei keturiomis apsaugos nuo vėžio programomis – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Vaikams skirta krūminių dantų dengimo silantais programa.  

Šeimos gydytojas kartą per metus vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų  privalo pasiūlyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos priemones. Pacientams nemokamai atliekama elektrokardiograma, gliukozės, cholesterolio ir kiti reikalingi tyrimai. Šeimos gydytojas įvertina, ar pacientui yra pavojus susirgti širdies kraujagyslių ligomis, ar ne. Nustačius cukrinį diabetą arba metabolinį sindromą, pacientas siunčiamas į specializuotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinį (KPP) atlikti išsamesnių tyrimų.

Vėžys išlieka viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų duomenimis, įgyvendinant prevencines programas galima sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis 30‒70 procentų, o mirtingumą nuo jų ‒ apie 30 procentų, todėl, siekiant laiku užkirsti vėžiui kelią, šeimos gydytojui tenka ypač svarbus vaidmuo.


Šeimos gydytojas kartą per trejus metus privalo pasiūlyti 25–59 metų moterims atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą, skirtą gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. O kartą per dvejus metus  50–69 metų moteris pakviesti atlikti mamografinį tyrimą dėl krūties vėžio. Storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika kartą per dvejus metus turi būti pasiūloma pacientams nuo 50 iki 75 metų – atliekamas slapto kraujavimo išmatose nustatymo testas, o esant teigiamam rezultatui – kolonoskopija.
 
Vyrams nuo 50 iki 75 metų ar nuo 45 metų, jeigu tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, šeimos gydytojas rekomenduoja kartą per dvejus metus atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, gyventojų dalyvavimas nemokamose ligų prevencijos programose auga: 2015 metais prevencijos nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio programomis pasinaudojo beveik 122 tūkst. Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojų, kai tuo tarpu 2014  metais – arti 118 tūkst.

Į šeimos gydytoją turėtų suskubti kreiptis ir sveikata pasirūpinti pirmiausia tie žmonės, kurie jaučia nuovargį, galvos skausmą, svaigimą, troškulį, skausmą širdies plote, ypač fizinio krūvio metu, jeigu tinsta kojos, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Šeimos gydytojas skiria papildomų tyrimų, o juos atlikęs ir įvertinęs apžiūros duomenis, išklauso paciento nusiskundimų ir radęs pakitimų, visada ieško jų priežasčių, skiria specialistų konsultacijas.

„Reguliarūs tyrimai ir ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią daugumai ligų, todėl pajautus nerimą keliančius simptomus reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris minėtas paslaugas suteiks nemokamai“, – tvirtina Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika.