Visi žino: rankas plauti būtina. Ir kuo dažniau – tuo geriau, nes per jas į žmogaus organizmą gali patekti daugybė įvairių ligų sukėlėjų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje vien nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o Didžiosios Britanijos mokslininkai apskaičiavo, kad jei visi kasdien reguliariai plautų rankas, net trečdalio šių mirčių būtų galima išvengti. Tai ypač aktualu vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, daugiau keliaujame. Kaip teisingai rūpintis savo rankų švara, kad vienas iš paprasčiausių būdų išvengti užkrečiamųjų ligų, būtų tikrai veiksmingas, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.
 
Per rankas plinta ligos
 
Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti šigelioze, hepatitu A, rotavirusine ir norovirusine infekcijomis, gripu bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat dizenterija, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais ir kitomis infekcinėmis ligomis.
 
„Posakis „Tavo sveikata – tavo rankose“ yra ne tik skambi frazė. Kai kalbėdami ar kosėdami burną pridengiame delnu, visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Ant jų lieka ir naminių gyvūnų platinamų ligų sukėlėjai. Taigi, mūsų rankos – savotiška įvairių bakterijų ir kitų mikroorganizmų kaupykla, ir jei nesilaikome tinkamos higienos, jos gali patekti į mūsų organizmą. Dalis mikroorganizmų yra nepatogeniniai ir nedaro mums jokios žalos, kita dalis – labai pavojingi ir gali sukelti įvairias bakterines, virusines, kirmėlines ar grybelines ligas. Bet išvengti vadinamųjų „nešvarių rankų“ ligų tikrai nėra sudėtinga. Tereikia jas dažniau ir teisingai plauti“, – sako SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja dr. Loreta Ašoklienė.
 
Jei susitepė – iš karto plaukite
 
Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, grįžus iš parduotuvės, prieš valgant ar maitinant vaiką, bet kiekvieną kartą, kai jos atrodo nešvarios.
 
Rankas būtinai reikia nusiplauti po to, kai palietėte žalią paukštieną, kiaušinius, mėsą, žuvį, po to, kai plovėte indus ar stalo įrankius, keitėte mažylio vystyklus, grįžote iš kiemo, po darbo sode ar darže, pažaidus su gyvūnais.

 
Jas būtinai nusiplaukite ir pabendravę su sergančiu žmogumi, prieš tvarkydami žaizdą ir ją sutvarkę, o jei pats čiaudite ar sloguojate – nusičiaudėję ar išsivalę nosį.  Jei teko kur nors važiuoti viešuoju transportu ar lankėtės viešose vietose taip pat grįžę namo pirmiausia nusiplaukite rankas.
 
Kaip teisingai plauti rankas?
 
„Tyrimai rodo, kad rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Jei dėl kokių nors aplinkybių nėra galimybės nusiplauti rankų, neturite vandens ir muilo, galima pasinaudoti specialiomis rankų higienai skirtomis servetėlėmis ir dezinfekantais. Tinkamai juos naudojant nuo rankų pašalinama dauguma bakterijų ir užkertamas kelias ligoms plisti“, – Pasaulinės rankų higienos dienos, kurios šūkis „Plauk rankas – saugok gyvybes“, išvakarėse pataria ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, primenanti, kodėl taip svarbu plauti rankas ir kaip jas plauti teisingai.
 
20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas.  Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. Rankas plaukite su įprastu muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus, kadangi jis negali pašalinti riebalų ir baltymų.
Trinkite delną į delną, tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.
 
Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą.
 
Venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės. Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą ir išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
 
„Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!“, – primena G. Zagrebnevienė.